Apie įmonę:

“Lietuviška trąšų gamybos įmonė, valdanti prekės ženklą „Viva Fertilis“. Veiklą pradėjusi nuo skystų trąšų importo, šiandien įmonė pati kuria ir gamina trąšas ūkininkams bei sodininkams, taikydama unikalias technologijas. Gamyboje diegiami pažangūs technologiniai sprendimai, leidžiantys kasdien pagaminti 25 000 l trąšų,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2011 m.. Vadovas – Erikas Butnoris. Darbuotojų skaičius – 22.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Inovatyvios trąšų formulės, mažinančios aplinkos taršą. Pirmieji Baltijos šalyse, pradėjome gaminti suspensines trąšas. Taip pat kuriame sprendimus su biostimuliaciniais komponentais (pvz., huminėmis ir fulvinėmis rūgštimis, amino rūgštimis) bei inhibitoriais, stabilizuojančiais azotą. Biostimuliatoriai gerina dirvožemio struktūrą ir augalų mitybos procesus. Huminės medžiagos padidina trąšų efektyvumą ir sumažina nitratų išplovimą, todėl sumažėja cheminio tręšimo poreikis. Inhibitoriai, įmaišomi į trąšas, mažina azoto nuostolius – dėl to sumažėja amoniako emisija. Plečiame biologinių produktų asortimentą – bakterinius inokuliantus, humatų pagrindu sukurtas skystas trąšas, kurie skatina dirvožemio biologinį aktyvumą bei mažina sintetinių trąšų poreikį. Huminėmis ir fulvinėmis rūgštimis praturtintos trąšos ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet ir aktyvina mikroorganizmų veiklą, stiprina šaknų sistemą bei augalų atsparumą ligoms ir stresui. Šie sprendimai leidžia ūkininkams pasiekti aukštus derlius, kartu mažinant perteklinį cheminių trąšų naudojimą ir neigiamą poveikį aplinkai,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Technologiniai iššūkiai. Daugiakomponentės trąšos – ypač su biostimuliatoriais ir mikroelementais – reikalauja itin tikslių tyrimų bei griežtų gamybos parametrų. Kuriant inovatyvius prototipus, buvo atliekamos žaliavų suderinamumo studijos, nustatytos optimalios naudojimo normos ir gamybos sąlygos.

Tam glaudžiai bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis, kur vykdomi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai. Mokslinis pagrindas padėjo įveikti formuliavimo sunkumus: atrinktos tinkamiausios žaliavos, išvystyta technologija, užtikrinanti trąšų stabilumą bei efektyvumą.

Rinkos ir požiūrio iššūkiai. Kitas iššūkis buvo ūkininkų skepticizmas ir konkurencija rinkoje.

Šis iššūkis spręstas glaudžiai bendradarbiaujant su ūkininkais – organizuojant lauko bandymus, konsultacijas ir demonstracinius projektus. Praktiniai rezultatai ūkiuose leido parodyti realų trąšų veiksmingumą, o ūkininkų grįžtamasis ryšys padėjo toliau tobulinti formules. Taip, per inovacijas, dialogą su vartotojais ir mokslo partnerystes, sėkmingai įveikėme tiek technologinius, tiek požiūrio barjerus,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Naudojant trąšas su biostimuliatoriais, ūkininkai mažina cheminių maisto medžiagų kiekį neaukojant derliaus. Huminės medžiagos padeda sumažinti nitratų išplovimą į vandenis. Inhibitoriai prisideda prie švaresnio oro – mažėja amoniako emisijos, o efektyvesnis azoto panaudojimas reiškia mažesnį azoto suboksido išsiskyrimą. Dėl unikalių formulių didėja trąšų naudojimo efektyvumas ir mažėja sąnaudos. Taip prisidedame ne tik prie derlingumo didinimo, bet ir prie klimato kaitos švelninimo bei biologinės įvairovės išsaugojimo,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Tarptautinės AQ Group dalis, įsikūrusi Panevėžyje, Lietuvoje. Įmonė specializuojasi automobilinių kabelių
pynių ir elektromechaninių sistemų srityje, teikdama aukštos kokybės inžinerinius sprendimus pasaulinei rinkai. 100% produkcijos eksportuojama į daugiau nei 20 šalių,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2001 m.. Vadovas – Nerijus Olšauskas. Darbuotojų skaičius – 1178.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Sprendimas tvarumo link – visoje įmonėje atsisakyta naudoti vienkartinius gėrimų puodelius ir jų priedus, tokius kaip plastikiniai dangteliai. Nuo 2025 m. vasario mėn. įmonė įgyvendino šį pokytį, skatindama darbuotojus prisidėti prie tvaresnių vartojimo įpročių ir siekdama sumažinti mišrių, neperdirbamų atliekų kiekį, patenkantį į sąvartynus. Siekiama mažinti poveikį aplinkai ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendinant sprendimą atsisakyti vienkartinių kavos puodelių, įmonė susidūrė su keliais praktiniais iššūkiais. Vienas jų – darbuotojams buvo sudėtinga palaikyti švarą ir tvarką bendrose erdvėse. Taip pat iš pradžių trūko informacijos apie pokyčio naudą, o pasirinkti daugkartiniai puodeliai ne visada atitiko poreikius – kai kurie buvo netinkamo dydžio. Be to, kavos aparatai nebuvo pritaikyti naudoti įvairaus dydžio puodelius, todėl reikėjo papildomo
sureguliavimo. Siekiant palengvinti perėjimą, visiems darbuotojams buvo padovanoti daugkartiniai puodeliai su įmonės logotipu, o valgykloje įrengti stoveliai su papildomais puodeliais, kuriais gali pasinaudoti kiekvienas,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Įgyvendinus sprendimą atsisakyti vienkartinių kavos puodelių, AQ Wiring Systems pasiekė reikšmingų rezultatų. Pastebimai išaugo darbuotojų sąmoningumas ir atsakomybė už švarą bei tvarką bendrose erdvėse. Sustiprėjo bendruomeniškumo jausmas – darbuotojai aktyviai prisideda prie tvarumo iniciatyvų. Sumažėjo mišrių komunalinių
atliekų kiekis patenkantis į savartyną, o daugkartinių puodelių naudojimas tapo kasdieniu įpročiu. Prisidėta prie monės tikslų – mažinti poveikį aplinkai ir CO2e.,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Kuria ir gamina ultragarsinius šilumos, vandens apskaitos ir duomenų valdymo prietaisus. Bendrovė yra viena iš ultragarso technologijos taikymo pradininkių Baltijos šalyse,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1992 m.. Vadovas – Ignas Vosylius. Darbuotojų skaičius – 521.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Pagrindinė mūsų organizacijos misija – keisti milijonų vartotojų įpročius visame pasaulyje, prisidedant prie sąmoningo vandens vartojimo. Įmonės kuriami išmanūs sprendimai leidžia tiksliai sekti suvartojimą ir skatinti atsakingą požiūrį į vieną svarbiausių gamtos išteklių. Taip užtikrinamas indėlis į vandens taupymo kultūrą ateities kartoms,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendinant tvarumo sprendimus, Axioma Metering susidūrė su trimis pagrindiniais iššūkiais: reikėjo užtikrinti, kad inovatyvios technologijos būtų patikimos ir konkurencingos, keisti vartotojų įpročius bei optimizuoti gamybos procesus mažinant CO₂ pėdsaką. Šie sunkumai buvo įveikti investuojant į mokslinius tyrimus ir plėtrą, vykdant aktyvią vartotojų edukaciją bei diegiant energiją taupančias technologijas gamyboje. Tokiu būdu įmonė suderino technologinę pažangą su atsakingu požiūriu į aplinką ir visuomenę,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Įgyvendinti tvarumo sprendimai davė aiškių rezultatų: šiandien Axioma Metering produkcija aptarnauja daugiau nei 85 pasaulio rinkas, kuriose formuojasi sąmoningesnės miestų infrastruktūros ir atsakingiau veikiančios “utiličių” bendrovės. Įmonės sprendimai padeda milijonams vartotojų keisti įpročius, o kas penktas pasaulyje naudojamas išmanus vandens skaitiklis yra Axioma – patikimumo ir indėlio į globalų tvarumą įrodymas,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Naudoto aliejaus surinkimo ir apdorojimo lyderė Baltijos regione. Mumis pasitiki daugiau kaip 3 000 klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – kavinės, restoranai, viešbučiai, maisto gamybos ir prekybos įmonės, panašūs verslai, kurių veikloje susidaro naudoto aliejaus atliekos,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2006 m.. Vadovas – Donatas Karanauskas. Darbuotojų skaičius – 26.

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Diegiame naudoto kepimo aliejaus surinkimo sistemą iš gyventojų. Savivaldybėms nemokamai suteikiame specialius rūšiavimo konteinerius, skatindami Lietuvos žmones ir savivaldybes atskirai rūšiuoti naudotą kepimo aliejų. Surinktas aliejus mažina aplinkos taršą – 1 kg aliejaus sutaupo apie 3 kg CO₂ emisijų ir leidžia pagaminti 1 kg biodyzelino. Tokiu būdu prisidedame prie žiedinės ekonomikos plėtros ir tvarumo didinimo,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendindami šį sprendimą susidūrėme su kai kurių savivaldybių priešiškumu ir nenoru diegti naudoto kepimo aliejaus surinkimo sistemos. Šią problemą sprendėme nuosekliai teikdami informaciją, rodydami praktinę naudą bei bendradarbiaudami su bendruomenėmis. Laikui bėgant įrodėme savo veiklos efektyvumą ir šiandien visoje Lietuvoje jau veikia daugiau kaip 200 mūsų konteinerių,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Nors projektą vykdome vos kiek daugiau nei metus, jau surinkome daugiau kaip 4 tonas naudoto kepimo aliejaus iš Lietuvos gyventojų. Šis kiekis ne tik leido sutaupyti apie 12 000 kg CO₂ emisijų – tai prilygsta maždaug 80–100 tūkst. kilometrų automobilio kelionės išmetamoms dujoms, bet ir užkirto kelią aliejaus patekimui į nuotekų sistemas,
vandens telkinius bei dirvožemį, apsaugant ekosistemas nuo žalos. Surinktas aliejus panaudojamas biodyzelinui gaminti, o tai skatina žiedinę ekonomiką,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Skaitmeninių paslaugų bendrovė, teikianti integruotas mobiliojo ryšio, duomenų perdavimo, interneto ir
išmaniosios televizijos paslaugas,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1995 m.. Vadovas – Arūnas Mickevičius. Darbuotojų skaičius – 849.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“A. SBTi patvirtino BITĖS Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslus – nuo 2020m. kasmet mažiname emisijas: iki 2035m. emisijas tenkančias kiekvienam mūsų tinklais perduodamų duomenų GB sumažinsime 75%, iki 2050m. – 97%.
B. Tvaraus verslo pagrindas – BITĖS žmonės. Siekiame, kad darbuotojų įsitraukimas prilygtų geriausioms Europos bendrovėms ir būtų ne mažesnis kaip 70%.
C: Veikiame skaidriai ir atsakingai. Pastebėjus bet kokį pažeidimą apie tai galima pranešti per anoniminę skaidrumo liniją,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“A. Kasmet investuojame į BITĖS tinklų pajėgumus, kad gerintume visų paslaugų kokybę. Tenka nemažas iššūkis, kaip didinant pajėgumus drauge mažinti emisijas. Bendradarbiaudami su didžiausiais mobiliųjų paslaugų įrangos gamintojais pasaulyje „Ericsson“, „Nokia“, „Samsung“ ir kitais, investuojame į naujausias technologijas, kurios
padeda ne tik vystyti ryšio technologijų pajėgumus, bet ir optimizuoti įrangos emisijas bei energijos sąnaudas.
B. Darbuotojų įsitraukimas BITĖJE, palyginus su kitomis įmonėmis, yra gana aukštas, todėl nuolatos tenka ieškoti nestandartinių būdų jam didinti, kad pasiektume užsibrėžtus įsitraukimo tikslus. 2024m. darbuotojų gerovei skyrėme ~3mln. €, vykdėme unikalias talentų, mentorystės programas bei mokymus.
C. Dėl nepriklausomo tiekėjo anoniminės pranešimų sistemos migracijos teko dirbti su dviem sistemomis vienu metu – testuoti naują skaidrumo liniją ir palaikyti seną, kad neprarastume nei vieno pranešimo ir užtikrintume skaidrumo linijos pasiekiamumą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:
“A. 2024m. viršijome SBTi patvirtintus ŠESD emisijų mažinimo tikslus – emisijas tenkančias vienam gigabaitui sumažinome 28%, o palyginus su 2020m. – 74%.
B. 2024m. darbuotojų įsitraukimas dėl BITĖS žmonių gerovei skiriamų lėšų ir unikalių talentų bei mentorystės programų paaugo iki rekordinių 73%.
C. Atsakingai vykdėme savo veiklą: 2024m. anoniminėje skaidrumo linijoje – nebuvo nei vieno korupcijos ar neatsakingos valdysenos atvejo,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Atestuota įmonė UAB „Bremena” projektuoja ir įrenginėja ekonomiškas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas bei katilines su AEŠ (atsinaujinančiais energijos šaltiniais). Per 33 metus esame atlikę tuo metu inovatyvių šildymo projektų Žemaitijoje, kurie davė didelį ekonominį ir ekologinį efektą,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1992 m.. Vadovas – Šarūnas Mičiulis. Darbuotojų skaičius – 20.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Patalpų šildymui įsirengėme šilumos siurblį, sumažinome energiją (šildymo srityje -67500 kWh mažiau, elektros –
29521 kWh mažiau, transporto – 2417 ltr., dyz.kuro arba 26 587 kWh, mažiau).
Įmonė perastesuota ir pratęsti tarptautinių standartų ISO 9001 ir ISO 14 001 galiojimas.
Ant 3 pastatų esame įsirengę saulės jėgaines, o trūkstamą elektros energiją perkame su sertifikatu tik žalią iš biržos teikėjo.
Klientams siūlome tik aukšto energetinio efektyvumo įrangą A++ .

Nuo 2022 m skaičiuojame CO2,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Nuo 2020 m verslas buvo maitinamas pažadais, kad bus parama, diegiant AEŠ. Jos nesulaukę, saulės jėgaines ir šilumos siurblius įsirengėme savo finansiniais resursais ir džiaugiamės rezultatais. Tik gaila, kad per ilgai to nedarėme, tikėdami pažadais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Per 2024 m. UAB „Bremena” įgyvendindama šiltnamio efektą mažinančių veiksmų planą sumažino C02e išmetimus 64 382 kg. 2023 m. Verslo žinių „Gazelių 2023” konkurse pirmą kartą buvo renkama tvariausia Lietuvos įmonė. Ja buvo pripažinta UAB „Bremena” (Tvarumo balas 9,4 ), analogiškame konkurse už 2024 m. su 9,8 tvarumo balu buvome pripažinti pirmi mažų įmonių tarpe,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

Standartizuota apskaita. Įmonė įkurta 2010 m.. Vadovas – Laimis Jančiūnas. Darbuotojų skaičius – 11.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Gavome ISO standartą 14001; naudojame “remarkable” vietoj užrašų knygų, atsisakėme popieriaus nuo 2022 metų, kolegos turi galimybę dirbti iš namų, taip mažiname CO2, klientai, kurie nori popierinių dokumentų stipriai apmokestiname, kad verčiau rinktųsi elektroninius archyvus. Iš linksmesnių – vadovas nusipirko butą šalią ofiso, kad
visiškai atsisakytu automobilio, mažiname resursus esame nusipirkę tik kelis įkroviklius kompiuteriams, kad neeikvotume bereikalingai energijos,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Sunkiausia buvo buhalterinių paslaugų įmonei atsisakyti popieriaus. Kolegoms buvo susiformavęs ilgametis įprotis, spausdinti nes kitaip esą neįmanoma,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Sumažinome kanceliarines išlaidas, biuras atrodo daug estetiškesnis, kolegas aprūpinome monitoriais, rūšiuojame atliekas, renkantis naujus partnerius patys žiūrime kaip jie rūpinasi aplinka,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Lengvasvorių izoterminių kėbulų, skirtų įvairios temperatūros
maisto produktų transportavimui, gamyba,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2004 m.. Vadovas – Edgaras Taralis. Darbuotojų skaičius – 72.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Igyvendinant ES direktyvą EU 517/2014 sukūrėme ir gaminame transportinį šaldytuvą su originalia eutektiko šaldymo sistema, naudojančią mažesnio VAP (visuotinio atšilimo potencialo) šaldymo
agentą. Įgyvendinant naują ES direktyvą EU 573/2024 baigiame sukurti naują eutektikos šaldymo sistemą transportiniams šaldytuvams, naudojančią ekologišką šaldymo agentą R1270 (liko sertifikavimo procedūros),” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Mažesnio VAP šaldymo agentas pasižymi prastesnėmis termodinaminėmis charakteristikomis. Kad būtų kompensuoti efektyvumo nuostoliai, bendradarbiaujant su KTU buvo sukurta originali šaldymo sistema su ekonomaizeriu ir drėgnu garų įpurškimu. Ši sistema įdiegta dabar gaminamuose Carlsen Baltic šaldytuvuose. Sistemą su ekonomaizeriu ir grėgnu garų įpurškinu dabar rekomenduoja ir Copeland ir Danfoss.

Naujai kuriamoje sistemoje naudojamas šaldymo agentas yra degus/sprogus. Kuriant naują šaldymo sistemą reikia sukurt visą eilę naujų inžinerinių sprendimų saugumui užtikrinti. Pirmiausai reikia kaip galima labiau sumažinti iš šaldymo agento dozę sistemoje (ir atitinkamai sprogių medžiagų kiekį). Tam reikėjo sukurti eilę originalių komponentų ir naują šaldymo sistemos schemą. Reikėjo atlikti tyrimus kad išvengti dyzelinio sprogimo (diesel combustion)
pavojaus. Taip pat sumažinti šaldymo agento nuotėkio pavojų, siekiant išvengti sprogios koncentracijos dujų susidarymo šaldomoje patalpoje,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Jau gaminamo šaldytuvo sistemos sukeliamas šiltnamio efektas sumažėjo apie du kartus, lyginant su anksčiau gaminta sistema. EU 517/2014 reikalavimai patenkinti, įmonė toliau gali parduoti savo produkciją. Naujai kuriama sistema naudoja visiškai ekologišką šaldymo agentą (neardo ozono sluoksnio ir nesukelia šiltnamio efekto). Dalis sukurtų sprendimų nėra specifiški šiai sistemai ir padės spręsti visų šaldytuvų, šilumos siurblių ir oro kondicionierių saugumo problemas,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Esame didžiausia kavos įmonė Baltijos šalyse, kurios pagrindinė veiklos sritis – kavos ir patogių maisto produktų sprendimų tiekimas. Dirbame nuo 1993-iųjų ir per dieną paruošiame daugiau kaip 330 000 puodelių kavos. Sukūrėme didžiausią lauko ir vidaus kavos aparatų tinklą Pabaltyje,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1993 m.. Vadovė – Viktorija Meiksanė. Darbuotojų skaičius – 420.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Tvarumas yra esminė „Coffee Address“ strategijos ir vertybių dalis, orientuota į aplinkos apsaugą, atsakomybę už produktus, darbuotojų gerovę ir etišką valdymą:

• Įgyvendiname atliekų ir kavos tiršių surinkimą ir perdirbimą.
• Skatiname savo klientus keisti vienkartinius puodelius į daugkartinius.
• Mes perkame organišką ir sertifikuotą kavą (Rainforest Aliance, Fairtrade).
• Naudojame maršrutų planavimo sistemąVMS, kuri mažina kuro sąnaudas.
• Kasmet įgyvendiname sveikatos mėnesio iniciatyvą darbuotojams,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Susidūrėme su 2 iššūkiais:
1. Darbuotojų ir klientų POŽIŪRIS (mindset’as) į tvarumo temą – darbuotojai sunkiai prima naujoves, vyksta pasipriešinimas; klientai už tvarumo sprendimo įgyveninimą prašo nuolaidų.
2. Neparitaikyta infrastruktūra taikyti tvarumo iniciatyvas – pvz., mes nuomojame sandėlius, o sandėlių teritorijoje nėra popieriaus konteinerių, tik bendri konteineriai. Kadangi mes nesame savininkai, negalime tiesiog nusipirkti popieriaus konteinerių, tai tvarko vietos savininkas (įmonė ar asmuo, iš kurio nuomojame vietą).
Sprendimo būdai: NUOLATINĖ komunikacija tiek įmonės viduje, tiek išorėje, dalinamasis patirtimi ir pavyzdžiais keičiančiais požiūrį,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Per 2024 m.:
1. Nuo 22% iki 38% padidinome kavos pupelių tirščių perdirbimą. Surinkome 94 tonas kavos tirščių.
2. 41% nuo visos nupirktos kavos sudarė Organiška arba sertifikuota kava.
3. 2,75% arba 921 871 vnt. kavos puodelių buvo pakeisti daugkartiniais puodeliais.
4. Per sveikatos mėnesio iniciatyvą darbuotojai suvaikščiojo 25 247 508 žingsnius. Skatiname mažiau naudoti automobilius, o daugiau judėti,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Teikia paslaugas apimančias siuntų pristatymą Lietuvoje ir Europoje, siuntų atvežimą iš užsienio bei individualiai
klientams pritaikytus logistinius sprendimus, įskaitant įvairias verslo šakas, elektroninės komercijos įmones ir privatų sektorių,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1998 m.. Vadovas – Robertas Vilkaitis. Darbuotojų skaičius – 454.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“„DPD Lietuva“ yra pirmoji siuntų pristatymo įmonė šalyse, kuri dar 2021 m. pradėjo plataus masto siuntų pristatymą gyventojams ir verslui elektromobiliais. Šiandien turime didžiausią komercinio naudojimo elektromobilių parką Lietuvoje. 85 elektriniai mikroautobusai siuntas pristato penkiuose didžiausiuose šalies miestuose. Vien 2024 m.
elektromobiliai pristatė daugiau nei 1,4 mln. pakuočių, o nuo 2021 m. daugiau nei 4,5 mln. pakuočių. Elektrifikacija yra tik dalis mūsų tvarumo strategijos,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didžiausias iššūkis išlieka finansiniai, infrastruktūriniai ir organizaciniai barjerai. Elektromobiliai reikalauja didesnių pradinių investicijų, reikia užtikrinti naujos infrastruktūros įrengimą, diegti naujus operacinius procesus. Be to, reikia užtikrinti, kad klientų lūkesčiai visuomet būtų atliepti, todėl transporto priemonių keitimas į elektrines turi vykti nuosekliai ir paskaičiuotai. Kaip sprendžiame iššūkius?
1. Partnerystės: aktyviai dirbame su gamintojais, energijos tiekėjais ir kitais partneriais, kad užtikrintume sprendimų kokybę.
2. Inovacijos: integruojame telematikos sprendimus maršrutų optimizacijai, nuolat stebime rinkos tendencijas ir užtikriname bendradarbiavimą tarp įvairių įmonės komandų.
3. Finansų planavimas: investicijas suderiname su tarptautinės grupės tikslais. lgalaikiai klimato tikslai leidžia išlaikyti strateginį nuoseklumą, net jei pradžioje kaštai didesni.

Rezultatas: nepaisant iššūkių, išlaikėme pristatymo kokybę ir tapome elektrifikacijos pionieriais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Rezultatai yra apčiuopiami tiek skaičiais, tiek teigiamu poveikiu bendruomenei: 330 t CO₂ išvengiama kasmet. 24,8 % mažesnė emisija vienai pakuotei nuo 2020 m. 4,5 mln. pakuočių jau pristatyta elektriniu transportu nuo 2020 m. Prisidedame prie oros taršos ir triukšmo mažinimo gyventojams didžiuosiuose miestuose. Perėjimas prie elektrinio transporto kuria pridėtinę vertę ne tik DPD klientams, bet ir visai visuomenei: švaresnis oras, tylesni miestai, geresnė gyvenimo kokybė,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Esame aplinkotvarkos sektoriaus lyderiai Lietuvoje, novatoriškais sprendimais, diegiamomis moderniomis technologijomis bei ekspertų žiniomis prisidedantys prie tvaresnio rytojaus, prasidedančio šiandien. Kurdami savo paslaugas nuolat galvojame apie tai, kaip suteikti vertę klientui ir būti draugiški,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1995 m.. Vadovė – Jurgita Nacevičienė.  Darbuotojų skaičius – 1275.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Tekstilės pramonė – viena iš labiausiai pasaulyje aplinką teršiančių pramonės šakų. Ieškome geriausių sprendimų tekstilei išrūšiuoti pagal medžiagiškumą ir perdirbti. Bendradarbiaujame su kitais tekstilės atliekų tvarkytojais ES, įrangos tiekėjais. Esame EURIC organizacijos nariai, su kuriais kartu ieškome efektyviausių ir tvariausių perdirbimo sprendimų,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didžiausias iššūkis, kalbant apie tekstilės gaminių perdirbimą – tai yra vienas iš sudėtingiausių procesų, nes jiems pagaminti įprastai naudojami skirtingi pluoštai, dažai, kitos detalės – sagos, užtrauktukai ir pan.. Visas pasaulis, įskaitant ES ieško efektyvaus ir tvaraus perdirbimo galimybių. Technologijos šiuo metu tik kuriamos, pradeda veikti
startuoliai. Tačiau perdirbimo procesas šiuo metu yra vis dar ekonomiškai neatsiperkanti veikla, ir kol kas nėra pakankamai paklausos perdirbtai medžiagai, nes dažnu atveju perdirbta medžiaga yra gerokai brangesnė už pirminę,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Šiuo metu atliekame bandymus su turima tekstile, turime pirmuosius pavyzdžius koks produktas galėtų gautis iš perdirbtos tekstilės,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“EMKO yra lietuviškas prekinis ženklas, sukuriantis globalią kūrėjų ir dizaino mylėtojų bendruomenę, kurie vertina sumanų, funkcionalų dizainą ir šiuolaikišką, optimizmo įkvėptą estetiką. Mūsų produktai yra baldai, šviestuvai ir nedideli, namams skirti aksesuarai,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2009 m.. Vadovė – Erika Markovska-Mikulskienė.  Darbuotojų skaičius – 3.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Šiais metais paleidome produktų liniją, kurioje yra naudojamos atliekamos, išmetimui gamyboje skirtos medžiagos:
– Nesofa sėdimasis baldas yra gaminamas užpildui naudojant 60% atliekamo gamyboje, nebetinkamo tradiciniams baldams porolono;
– I Piccolini mediniai žvėreliai yra gaminami išskirtinai iš medžio masyvo likučių gamyboje, kurie kitu atveju būtų išmetami;
– Klod pledai yra gaminami išskirtinai iš medžiagų likučių gamyboje, kurios kitu atveju būtų išmestos,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didžiausias sudėtingumas yra tinkamai iškomunikuoti prekės gamybos idėją ir tai, kad jos gamybai nėra naudojamos papildomos medžiagos/ištekliai. Bet tai reiškia, kad galutinis produktas kaskart gali atrodyti truputį kitaip, kalbant apie I Piccolini arba Klod produktus. Kaskart gamyboje gali atlikti skirtingo atspalvio medžio, tad vienas dramblys bus šviesesnis už kitą, arba turės netobulų taškelių. Panašiai yra ir su Klod pledais – spalvų gama yra išlaikoma ta pati, bet parenkamos medžiagos yra tos, su kuriomis būtent šiuo metu dirba gamyba, tai reiškia, kad kartais mėlynas pledas bus jūros gilumo, kartais – dangaus šviesumo. Tokius dalykus reikia labai aiškiai ir teigiamai pateikti, nes kitu atveju turėsime nusivylusį, grįžti nebenorinti klientą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Rezulatatas yra dvi kolekcijos, kurios yra gaminamos 100% iš medžiagų likučių, skirtų išmetimui ir sėdimas, sofos tipo baldas, kurio užpildas yra iš 60% nebenaudotino tradicinių baldų gamybai, išmetimui skirto porolono. Visi produktai yra prekyboje ir sėkmingai parduodami,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Specializuotas automobilių stiklų remonto, keitimo ir kamerų kalibravimo tinklas. Įmonė rūpestingai ir tvariai sprendžia klientų problemas, susijusias su visų automobilių tipų stiklų pažeidimais, taiko remonto pirmenybės strategiją: stiklus remontuoja, jei įmanoma, keičia – kai būtina,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2005 m.. Vadovas – Edvinas Basakirskas. Darbuotojų skaičius – 65.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Vadovaudamiesi remonto pirmenybės strategija išpopuliarinome Lietuvoje automobilių stiklų remontą. Žodis “įdauža” buvo sukurtas mūsų įmonėje. Per eilę metų išedukavome rinką ir galime džiaugtis rezultatu girdėdami, kad ši sąvoka tapo plačiai naudojama automobilių stiklų taisymo kontekste, o stiklo įdaužos remonto paslauga tapo žinoma ir pageidaujama. Vertinant CO2 emisiją įdaužų remontas yra 80% draugiškesnis aplinkai nei stiklo keitimas. Įdaužų remontui naudojame patentuotą technologiją,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“CARGLASS® pradėjus įgyvendinti remonto strategiją kokybiško remonto paslauga buvo visai nežinoma. Teko sugalvoti naują terminą „įdauža“. Tuomet visi organizacijos darbuotojai turėjo patikėti stiklo remontu, tam įdėjome daug pastangų. Vėliau šį sprendimą pristatėme partneriams, po to – vairuotojams. Tai ilgas procesas, reikalavęs daug resursų ir investicijų tiek verslas verslui, tiek verslas vartotojui aplinkose. Nuolat edukuojame vairuotojus apie stiklo
įdaužos remonto sprendimą bei remonto naudas. Sudėtingėjant stiklo komplektacijai, kuomet į stiklą integruojama vis daugiau išmaniųjų technologijų, o patys stiklai tampa plonesni, didesni, remontą atlikti tampa vis sudėtingiau. Kritiškai svarbus tampa reakcijos laikas, nes plonesni stiklai skyla greičiau. Siekiame, kad tvariausią sprendimą
pasirinktų, kuo daugiau klientų, tad nuolat investuojame į šios paslaugos populiarinimą, įrangos, technologijos bei medžiagų tobulinimą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Rezultate partneriai susidomėjo įdaužos remonto paslauga. Toliau bendradarbiaujame skatindami rinktis stiklo remontą vietoj keitimo. Naujasis terminas „įdauža“ įsitvirtino rinkoje, o Lietuvos vairuotojai džiaugiasi turėdami galimybę rinktis tarp stiklo remonto ir keitimo. Mūsų poveikis aplinkai kasmet tampa vis draugiškesnis. 2024 m.,
vadovaudamiesi remonto strategija, užkirtome kelią į aplinką patekti daugiau nei 618 tonų CO₂, o vien per 9 šių metų mėnesius sutaupėme daugiau nei 519 tonų CO₂,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Gaminame korpusinius baldus iš medžio drožlių plokštės. Gamybą vykdome 3-juose fabrikuose. 2025 atidarytas logistikos centras 60.000m2. Visą produkciją eksportuojame. 1000 sunkvežimių per mėnesį,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2001 m.. Vadovė – Aistė Čičirkienė. Darbuotojų skaičius – 1600.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Perdirbame 95% atliekų. Visos medienos kilmės atliekos grįžta atgal į plokštę, iš kurių vėl gaminami baldai. Visa elektra – iš atsinaujinančių šaltinių. Agresyvius chemikalus keičiame į labiau draugiškus aplinkai ir žmonėms. Aktyviai padedame vietinei bendruomenei (medelių sodinimas, gyvūnų prieglauda, projektai su mokyklomis),” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didelis elektros sunaudojimas:
-pradėjom elektrą gamintis patys, perkame vėjo energiją arba su elektrą su žaliaisiais sertifikatais,
-įsidiegėme energijos stebėjimo ir valdymo sistemą,
-daug praktinių energijos taupymo pavyzdžių.
Pastoviai ieškome būdų, kaip sumažinti pavojingų atliekų kiekį. Valymo chemikalus pakeitėme į draugiškesnius.
Didelis dėmesys darbuotojų gerovei, darbuotojų įtraukimas į įmonės saugumą ir tobulėjimą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“100% elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Virš 90% atliekų grįžta atgal į produktą. Kad sumažinti taršą, pastatytas kietųjų dalelių filtrai,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

CRUSTUM kepyklėlių tinklas Vilniuje ir COFMOS COFFEE ROASTERS. Įmonė įkurta 1980 m.. Vadovas – Jonas Margeris. Darbuotojų skaičius – 150.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Šiuo metu bandome galvoti apie tai, ką padarius būtų didžiausias efektas. Tad pradedame nuo to, ką darome ir ko pas mus ateina klientai – mūsų kepinių, desertų ir užkandžių. Tad pradedame įgyvendinti tvarumo pasiūlymus klientams. MAGIC BOX – tvarus pasirinkimas. Tai įvairūs kepiniai ir konditerija, kurių galiojimo laikui liko paskutinė diena – gali būti įsigyti už itin patrauklią kainą ir taip kiekvienas galime prisidėti prie mažesnių išmetimų, švaistymo. Paslaptis, kad nežinai, ką gausi ir kiek, intriguoja,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Vis dar sprendžiame :))),”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Pradėjome pardavimus tokių paslaptingų, tvarių rinkinių savo elektroninių pardavimų platformose ir sulaukėme didelio susidomėjimo. Tad dabar tai tęsime ir komplektuosime tokius rinkinius įsigijimui ir fizinėse CRUSTUM lokacijose,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Esame didžiausi alternatyvaus turto valdytojai Baltijos šalyse. Investuojame į privataus kapitalo įmones, NT, žemę, atsinaujinančią energiją ir kitą turtą, siekdama auginti jo vertę, užtikrinti grąžą investuotojams ir teigiamą poveikį regionams,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2003 m.. Vadovas – Andrius Načajus. Darbuotojų skaičius – 88.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Valdome diversifikuotas alternatyvias investicijas – įmones, NT, žemę, miškus, atsinaujinančią energiją. Kiekvienas fondas sprendžia klimato kaitos iššūkius individualiai. Didžiuojamės Tvarios miškininkystės ir žemės ūkio fondu, kurio miškai valdomi pagal FSC principus, skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Investuojame ir į NT su įvairiais tvariais sprendimais (naujausias projektas – restauruotas pastatas VIlniaus senamiestyje) bei į atsinaujinančią energetiką (350+ MW projektų),” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Tvarumo integravimas yra mūsų verslo strategijos dalis – investuotojai tikisi, kad mūsų veiksmai turės realų poveikį, todėl turime pagrįsti pastangas duomenimis, kas reikalauja papildomų sąnaudų ir kompetencijų, poveikio vertinimui reikalingų duomenų gavimas reikalauja nepagrįstai daug administracinių pastangų. Miškų fonde iššūkių kelia neigiamas visuomenės požiūris į kirtimus, nors tvariai planuojami jie palaiko miškų gyvybingumą, o mediena – viena
tvariausių statybų žaliavų, kaupianti CO2. NT srityje iššūkių kelia ribotos statybinių atliekų antrinio panaudojimo galimybės: nors pakartotinis medžiagų naudojimas galėtų mažinti emisijas, Lietuvoje trūksta aiškaus reguliavimo, sertifikavimo procesai brangūs, todėl tokie sprendimai dažnai ekonomiškai nepatrauklūs,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Integruodami tvarumą į investicijų valdymą stipriname ilgalaikę turto vertę ir atsparumą. Įmonės, atsakingai naudojančios išteklius ir taikančios aukštus valdysenos standartus, geriau prisitaiko prie ekonominių, reguliacinių bei klimato iššūkių. Jos užtikrina stabilesnę grąžą, o investicijų realizavimo laikotarpiu paprastai pasiekia didesnę vertę,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Vokiečių kompanijos JUNG dukterinė įmonė ir vienas moderniausių bei išmaniausių pastatų Baltijos šalyse. Biuras
Vilniuje sujungia technologijas, dizainą ir tvarius sprendimus, kurdamas patogią, kūrybišką aplinką darbuotojams ir lankytojams,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2003 m.. Vadovas – Raimundas Skurdenis. Darbuotojų skaičius – 30.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“„JUNG Vilnius” demonstracinis pastatas – tai modernus biuras, sandėlis ir mokymų erdvė, kurioje įdiegtos pažangios
technologijų sistemos. Automatizuota KNX valdymo sistema sujungia šildymą, vėdinimą, žaliuzes, apšvietimą, stebėjimą, įėjimo kontrolę, net veido atpažinimo bei pirštų atspaudų sistemas. Pastatas turi 50kW saulės elektrinę, lauko oro stebėjimo stotelę, LED apšvietimą su judesio davikliais. Šie sprendimai leidžia naudoti energiją ekologiškai ir racionaliai, užtikrindami komfortą darbuotojams,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Technologijų integracija – sujungti įvairias sistemas (apšvietimą, šildymą, vėdinimą, žaliuzes, saugą, biometriką) į vieną valdymo tinklą reikalauja itin tiksliai suderintos inžinerijos.
• Sudėtinga projektavimo eiga – architektams, inžinieriams ir interjero kūrėjams teko derinti estetiką su matomais ir „nematomais“ protingo namo elementais.
• Tvarumo tikslai – reikėjo rasti balansą tarp investicijų į ekologiškus sprendimus (pvz., saulės elektrinė,  automatizuotas mikroklimato reguliavimas) ir jų atsiperkamumo.
• Darbuotojų bei lankytojų edukacija – norint, kad visos technologijos būtų naudojamos efektyviai, būtina mokyti žmones, kaip valdyti ir prižiūrėti sistemas.
Vis dėlto glaudus architektų, inžinierių ir JUNG specialistų bendradarbiavimas leido šiuos iššūkius paversti sprendimais, sukūrusiais darnų funkcionalumo, estetikos ir tvarumo derinį, kuris šiandien veikia kaip demonstracinis objektas ir įkvepia realiu pavyzdžiu,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“30% mažesnis energijos suvartojimas, CO₂ emisija, efektyvesnis resursų valdymas, ilgalaikis tvarus pastato gyvavimo ciklas, komfortiškas mikroklimatas, geresnė darbo kokybė, saugumas, motyvacija ir pasididžiavimas – automatizuotos sistemos sumažina rankinio valdymo poreikį, darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti kūrybinėms užduotims, o darbas moderniame, tvariame pastate stiprina darbuotojų įsitraukimą bei įmonės įvaizdį kaip atsakingo darbdavio,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Veiklos misija – padaryti pasaulį švaresnį. „Kärcher“ –  tai šeimos valdomas Vokietijos technologijų gamintojas, kuris tapo pasauline lyderiu valymo įrangos srityje — tiek buitiniams, tiek profesionaliems sprendimams.

„Kärcher“ kuria, gamina ir parduoda aukšto slėgio plovimo įrenginius, garinius valytuvus, siurblius, grindų plovimo sistemas ir kitą valymo įrangą, orientuotą į efektyvumą, vartojamų išteklių taupymą ir patvarumą.

Tvarumo aspektas „Kärcher“ veikloje integruotas visame vertės grandinėje — nuo produktų dizaino (mažesnės emisijos, perdirbtos medžiagos) iki energijos naudojimo, pakuočių, atsarginių dalių tiekimo ir socialinės atsakomybės,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2009 m.. Vadovė – Mindaugas Levickas. Darbuotojų skaičius – 64.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“10 reikšmingiausių „Kärcher“ iniciatyvų (2000–2025 m.), kurios labiausiai prisideda prie sveikatos, gamtos apsaugos ir išteklių tausojimo:

1. 100 % atsinaujinanti elektra visose gamybos/logistikos vietose
   Panaudojame tik „žaliąją“ elektros energiją gamyklose ir sandėliuose nuo 2021 m.
2. CO₂ pėdsako mažinimo tikslai –21 % iki 2025 m. + dar –21 % iki 2030 m.
   Šiuos tikslus keliame visiems įmonės veiklos ciklams.
3. „eco!efficiency“ režimas įrenginiuose
   Sumažina energijos suvartojimą (~30 %) ir vandens/sintetinių cheminių medžiagų vartojimą (~10 %) kasdienėse operacijose.
4. Vandens taupymo technologijos aukšto slėgio įrenginiuose
   Tikslas: iki ~80 % mažesnis vandens naudojimas, palyginti su tradiciniais sprendimais.
5. Perdirbtas plastikas produktų konstrukcijose
   Darbas su plastiko komponentais, siekiant iki 50 % perdirbto turinio profesionaliose linijose (pvz., T-Range).
6. Polistireno atsisakymas pakuotėse + bioplastikiniai sprendimai
   Nauji įdėklai iš žirnių krakmolo, 50 % perdirbto plastiko apsauginėse medžiagose.
7. Remontuojamumas ir ilgaamžiškumas
   Užtikriname ilgesnį kaip 10 metų atsarginių dalių prieinamumą; visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) veikia globalūs dalių centrai; prioritetą teikiame modulių pakeitimui vietoje viso įrenginio keitimo.
8. Tvari tiekimo grandinė su aplinkos ir socialiniais reikalavimais
   Keliame reikalavimus tiekėjams dėl cheminės saugos, pagarbos žmogaus teisėms, atsiskaitymo skaidrumo.
9. Socialinės/visuomeninės iniciatyvos (Clean Water for the World, Cleanup Days, Kultūriniai projektai)
   Projektais siekiame pagerinti vandens kokybę, neatlygintinai išvalyti visuomenei svarbius viešus objektus, saugoti kultūros paveldą. Lietuvoje savanoriškus neatlygintino valymo projektus įgyvendinome Vilniaus Rotušėje, Trakų Užutrakio dvare, J. Miltinio teatre Panevėžyje, Palangos Botanikos parke ir Tiškevičių rūmuose, Vilniaus SOS vaikų kaime.
10. Produkto klasės sertifikatų ir tvarumo apdovanojimų įgyvendinimas
    „Kärcher“ kasmet gauna įvairius sertifikatus ir apdovanojimus. Siekiame, kad „Kärcher“ produkciją išsiskirtų kokybe, inovatyvumu ir tvarumu. Pastaraisiais metais buvo gauti šie apdovanojimai: „German Sustainability Award 2025”, „Red Dot Design Award”, „German Innovation Award”,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendinant tvarumo sprendimus įvairiose šalyse, iškilo kelios kliūtys, kurios reikalavo kompleksinių sprendimų tiek technologijų, tiek organizacijos lygmenyse.

Pirmiausia, iššūkiu tapo skirtingi aplinkosaugos ir gamybos reikalavimai skirtingose šalyse. Kad juos įveiktume, buvo sukurta vieninga tvarumo valdymo sistema, kuri apima visus „Kärcher“ padalinius pasaulyje. Ši sistema leidžia nuosekliai laikytis aukščiausių standartų nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje veikiama. Todėl visos veiklos procedūros ir praktikos Lietuvoje įgyvendinamos taip pat, kaip Vokietijoje, JAV ar kurioje kitoje šalyje.

Antra, sudėtinga buvo užtikrinti tvarią tiekimo grandinę, kai tiekėjų aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės lygis skiriasi. Priėmėme sprendimą – įdiegti griežtus tiekėjų vertinimo kriterijus, organizuoti mokymus bei nuolatinius auditus. Taip stipriname partnerių atsakomybę už medžiagų kilmę ir poveikį aplinkai.

Trečia, technologiniai pokyčiai – pavyzdžiui, perėjimas prie bioplastikinių ar perdirbtų pakuočių – pareikalavo didelių investicijų ir testavimo. Šie pokyčiai buvo įgyvendinti etapais: pradėjome nuo bandomųjų projektų, vertinome logistikos, kokybės ir saugumo aspektus, kol pasiekėme tinkamą balansą tarp tvarumo ir funkcionalumo.

Ketvirta, duomenų rinkimas ir skaidrumas, ypač dėl netiesioginių emisijų, buvo sudėtingas procesas. Tam sukūrėme naujus stebėsenos įrankius, leidžiančius analizuoti tiek produktų gamybos, tiek naudojimo fazės emisijas.

Penkta, organizacijos viduje reikėjo valdyti kultūrinius pokyčius – suderinti įvairių padalinių požiūrį į tvarumą. Sukūrėme centrinį tvarumo biurą, įtraukėme mokslinius tyrimus, pirkimus ir gamybą į bendrą tikslų pasiekimo sistemą, o apie pasiektą pažangą nuolat komunikuojame viešai.

Galiausiai, pradžioje tvarūs sprendimai buvo brangesni, tačiau laikui bėgant jie tapo ekonomiškai prasmingi. Energijos ir išteklių taupymas, ilgaamžiai produktai bei atsinaujinanti energija sumažino veiklos sąnaudas ir sustiprino mūsų atsparumą ateities reguliavimui,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Įgyvendindami tvarumo iniciatyvas visuomet iškeliame konkrečius tikslus, kurių pasiekimą matuojame aiškiai nustatytais rodikliais. Todėl atsakydami į 7 klausimą (kokį sprendimą tvarumo link įgyvendinote), kartu išvardinome ir numatomą rezultatą. Apie „Kärcher“ pasiektus tvarumo tikslus kasmet viešai skelbiame įmonės tvarumo ataskaitose.

 100 % atsinaujinanti elektra visose gamybos/logistikos vietose. Panaudojame tik „žaliąją“ elektros energiją gamyklose ir sandėliuose nuo 2021 m.

CO₂ pėdsako mažinimo tikslai –21 % iki 2025 m. + dar –21 % iki 2030 m. Šiuos tikslus keliame visiems įmonės veiklos ciklams.

„eco!efficiency“ režimas įrenginiuose. Sumažina energijos suvartojimą (~30 %) ir vandens/sintetinių cheminių medžiagų vartojimą (~10 %) kasdienėse operacijose.

Vandens taupymo technologijos aukšto slėgio įrenginiuose. Iki ~80 % mažesnis vandens naudojimas, palyginti su tradiciniais sprendimais.

Perdirbtas plastikas produktų konstrukcijose. Darbas su plastiko komponentais, siekiant iki 50 % perdirbto turinio profesionaliose linijose (pvz., T-Range).

Polistireno atsisakymas pakuotėse + bioplastikiniai sprendimai. Nauji įdėklai iš žirnių krakmolo, 50 % perdirbto plastiko apsauginėse medžiagose.

Remontuojamumas ir ilgaamžiškumas. Užtikriname ilgesnį kaip 10 metų atsarginių dalių prieinamumą; visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) veikia globalūs dalių centrai; prioritetą,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

Diegia tvarius švaros ir higienos sprendimus bei aprūpina juos ekologiškomis eksploatacinėmis medžiagomis. Įmonė įkurta 2005 m.. Vadovas – Andrius Malašauskas. Darbuotojų skaičius – 8.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“1. Sodiname medžius su VŠĮ „MYLIU MIŠKĄ”. Kasmet.
2. Dalyvaujame LAVA (Lietuvos atsakingo verslo asociasijoje).
3. Antri metai savanoriškai rengiame tvarumo ataskaitą.
4. Diegiame visoje Lietuvoje sprendimus minktosios celiuliozės iš perdirbtų TETRAPAK – popierius į san mazgus, valymo šluostės ir kt.
5. Diegiame visoje Lietuvoje ekologiškų valiklių/ploviklių sprendimus su pirmos kategorijos tvarumo ženklais,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Visokiais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Judam į priekį,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

Lietuviško, super maisto ir funkcinių mišinių gamyba. Įmonė įkurta 1997 m.. Vadovė – Gintarė Laucė. Darbuotojų skaičius – 9.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Tvarumą įgyvendiname šiose srityse:
1. Produkto įpakavimas. Tam tikrus produktus pakuojame į juodo stiklo indelius, kad jie galėtų būti panaudojami pakartotinai. Tą skatiname ir sukūrę klientams galimybę pirkti produktų papildymus, be stiklinio įpakavimo ir juos gavus susipilti į turimus indelius.
2. Gamybiniai procesai. Turime saulės elektrinę, gamybinius įrengimus nuolat tobuliname, jog veiktų efektyviau, kompostuojame, žaliavas perkame pagrinde iš Lietuvos ūkių,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Maistui tinkamų perdirbamų pakuočių trūkumas, ESO reikalavimai bei apribojimai saulės elektrinei (daug kovojome dėl galios didinimo, jų infrastruktūros atnaujinimo ir t.t.). Sprendimų ieškome nuolat, tad džiaugiamės, kad ir kiti verslai orientuojasi į tvarumą – atsirado galimybė perdirbamoms pakuotėms, kuria dabar pakeisime visus savo produktus. Investavome į kaupiklius, kurie leidžia paskirstyti sukauptą elektros energiją.

Kadangi mūsų gamyba specifinė – džioviname ir malame labai daug skirtingų produktų, kurie turi labai skirtingas specifikacijas, tad ir įrengimai turi būti tam pritaikyti – džiovinimo temperatūra, drėgmės lygis ir kiti svarbūs parametrai kontroliuojami, maksimaliai automatizuota bei sujungta su telefonais, kad, esant nuokrypiams, iš karto ateitų pranešimas. Tokiu būdu galime sutaupyti elektros energijos, nes įrengimai veikia optimaliai. Sunkumas – labai mažai specialistų, kurie dirba su tokiais įrengimais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Šiuo metu turime didelę patirtį gamybos procesuose, tad galime rinkai pasiūlyti aukščiausios kokybės produktus, kurie pasižymi ne tik maistine verte, bet ir ryškiomis spalvomis, skoniu. Nuolat tobulėjame produktų pristatyme, jų įpakavime, kas yra svarbu mūsų klientams. Turime savo įrengimus, kurie pagaminti ir pritaikyti specialiai mūsų
poreikiams. Tęsiame ilgametes partnerystes su Lietuvos ūkiais, kad užtikrintume išskirtines sąlygas, gaunant jų produkcijos,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

Pirmoji ir didžiausia centrinė unija Lietuvoje. Vienija 44 kredito unijas iš 59 ir daugiau kaip 100 klientų aptarnavimo vietų visoje šalyje. Įmonė įkurta 2002 m.. Vadovas – Mindaugas Vijūnas.  Darbuotojų skaičius – 115.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Kredito unijos visada buvo tvarios – jos gimė iš bendruomenių poreikių. Parama, socialinės iniciatyvos, finansinis švietimas – tai buvo mūsų veiklos dalis dar gerokai anksčiau nei atsirado tokie terminai kaip „ESG“. 2023 m. pristatėme pirmąją savanorišką tvarumo strategiją, o po metų – tvarumo ataskaitą. Jose apibrėžėme, ką jau darome tvarumo link, ir kur norime judėti toliau. Į veiklą integravome nuoseklią socialinę atsakomybę, darbuotojų įtrauktį, finansinį švietimą ir žaliąsias paskolas,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“LKU grupės kredito unijos veikia visoje Lietuvoje – nuo didmiesčių iki miestelių. Matome skirtingą požiūrį į tvarumą: vieni ją jau integruoja į kasdienybę, kiti dar tik pradeda pažintį. Kartais susiduriame ir su šiokia tokia atmetimo reakcija. Todėl mūsų misija – šviesti. Daug investuojame į finansinį raštingumą, bendruomenių įtraukimą, kalbamės apie tai, kaip tvarumas susijęs su mūsų kasdieniais sprendimais. Kalbamės ir su savo pačių bendruomene – kredito unijomis.

Skaičiuojame, kad tvarių paskolų paklausa auga lėtai – žmonės dar svarsto, bet ne visada ryžtasi. Visgi užklausų daugėja, tad tikime šios krypties stiprėjimu. Šiuo metu paskolos tvariems sprendimams sudaro apie 5 % viso LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio. Todėl dirbame, kad tvarūs finansiniai sprendimai būtų lengviau pasiekiami ir suprantami. Esame pasiruošę prisitaikyti prie individualių poreikių ir keistis kartu su jais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Svarbiausias rezultatas – pradėjome pokalbį apie tvarumą LKU grupėje. Kai kuriems tai – nauja tema, bet jau matome daugiau klausimų ir diskusijų. Tvarumo strategija padėjo susidėlioti prioritetus, o ataskaita – žingsnis į skaidrumą. Turime atspirties tašką progresui. Švietimo iniciatyvos duoda rezultatų – esame kviečiami į mokyklas ir universitetus bendrauti su jaunimu, vesti paskaitas bei pamokas. Mūsų tikslas – kad tvarumas taptų natūralia kasdienės veiklos dalimi,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Aukštos kokybės minkštų baldų gamybos partneris, bendradarbiaujantis su žinomiausiais Skandinavijos ir tarptautiniais dizaino prekių ženklais. Įmonė specializuojasi sofų, fotelių ir kėdžių gamyboje, tiek mažų serijų, tiek didelės apimties projektams,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1998 m.. Vadovas – Mindaugas Linkevičius. Darbuotojų skaičius – 390.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Išsikėlėme tikslą visą Lietuvos gamybą (3 padaliniai) ir administraciją aprūpinti 100 % saulės energija – šiuo metu esame pasiekę 94 %. Taip pat keičiame įmonės transportą į visiškai elektrinius automobilius. Kuo toliau, tuo dažniau kuriame baldus, kuriuos po jų gyvavimo ciklo galima lengvai išmontuoti ir išrūšiuoti atliekas – tai reiškia, kad mažiname klijų naudojimą, dedame mažiau kablių ir kitų sunkiai atskiriamų, perdirbamų detalių,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Saulės elektrinės – reikšmingų sunkumų nepatyrėme, reikėjo tik ryžto ir investicijų. Lengvai ardomų baldų gamyba – tokie sprendimai reikalauja papildomų investicijų ir turi įtakos galutinei produkto kainai. Galutiniai vartotojai dažnai palaiko tvarumo idėją, tačiau ne visada yra pasirengę už ją mokėti papildomai,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“94% sunaudojamos elektros energijos – saulės energija,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Maisto gamybos įmonių grupė, kurianti inovatyvius kepinius, užkandžius ir patogius sprendimus vartotojams. Įmonių grupė eksportuoja produkciją į daugiau nei 40 šalių ir nuosekliai diegia tvarumo principus,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1998 m.. Vadovas – Mantas Agentas. Darbuotojų skaičius – 1524.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Mantinga įgyvendino „Energetinio dvynio“ projektą – skaitmeninę sistemą, kuri automatizuotai seka, valdo ir optimizuoja gamybos šaldymo įrenginių darbą. Šis sprendimas leidžia efektyviau naudoti energiją, užtikrina tvarų gamybos procesų valdymą ir mažina elektros suvartojimą. 2023 m. sistema pradėta diegti pirmoje gamykloje, 2024 m. – antroje, o 2025 m. diegiama ir trečioje. “Energetinis dvynys” suteikia galimybę realiu laiku stebėti šaldymo kompresorinės darbo parametrus, juos susieti su gamybos našumais – realiu laiku gaminamais produktais ir jų tonažu. Remiantis šiais duomenimis kuriami algoritmai, kurie optimizuoja ir valdo šaldymo kompresorinės veikimą. Tai svarbus Mantingos žingsnis, siekiant didinti efektyvumą, mažinti energijos sąnaudas ir anglies pėdsaką gamybos procesuose,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendinant „Energetinio dvynio“ projektą, pagrindiniai iššūkiai buvo susiję su technologinių sistemų suderinimu ir duomenų integracija iš skirtingų įrenginių. Šaldymo įranga yra kompleksiška, todėl reikėjo pritaikyti naujus valdymo algoritmus bei užtikrinti duomenų tikslumą realiu laiku. Kitas iššūkis – darbuotojų įgūdžių stiprinimas ir naujos sistemos valdymo mokymai. Siekiant sėkmingo įgyvendinimo, buvo glaudžiai bendradarbiaujama su technologijų partneriais, atlikti bandomieji paleidimai bei sukurta vidinė duomenų analizės metodika. Šie žingsniai leido užtikrinti sistemos patikimumą ir pasiekti užsibrėžtą energijos vartojimo efektyvumą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Įgyvendinus „Energetinio dvynio“ projektą, pirmoje gamykloje energijos sąnaudos sumažėjo bent 10 %. Automatizuotas šaldymo sistemų valdymas padidino veikimo efektyvumą ir stabilumą, o duomenų analizė atskleidė papildomas energijos taupymo galimybes. Šis principas bus taikomas ir šilumos srautų valdyme,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Biotechnologijų įmonė, kurianti ir gaminanti aukštos pridėtinės vertės mikrobiologinius produktus ir cheminius priedus žemės ūkiui bei pramonei,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2006 m.. Vadovas – Justinas Taruška. Darbuotojų skaičius – 51.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Mūsų sprendimas – kietojo fermentavimo (SSF) sistema su rotaciniu bioreaktoriumi ir automatizuota valymo technologija. Ji paverčia žemės ūkio ir maisto pramonės atliekas vertingais bioproduktais – biostimuliantais ir biofertilizatoriais. Sistema taupo energiją ir vandenį, mažina šiltnamio dujų emisijas, leidžia 20–30 % sumažinti
sintetinių trąšų poreikį ir kuria žiedinę ekonomiką, prisidėdama prie ES Žaliojo kurso tikslų,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Mūsų sprendimo diegimas skirtingose šalyse ir regionuose yra įmanomas, tačiau reikia atsižvelgti į vietos sąlygas, kad būtų pasiektas didžiausias efektyvumas ir ŠESD mažinimo nauda. Pirmiausia – atliekų srautų tipai ir prieinamumas. Pagrindinė žaliava – agropramonės ir maisto atliekos, kurių sudėtis skiriasi (pvz., grūdų lukštai Šiaurės Europoje, vaisių išspaudos Pietuose, cukranendrių likučiai Lotynų Amerikoje). Todėl fermentacijos protokolai adaptuojami vietoje, o ši lankstumo galimybė jau įdiegta sistemos dizaine. Iššūkiu kai kur gali tapti nepakankamai išvystytos atliekų surinkimo grandinės. Antra – reguliacinės aplinkos skirtumai. Atliekų panaudojimo, mikrobiologinių produktų ar trąšų alternatyvų taisyklės skiriasi; kai kur patvirtinimai gali užtrukti ilgiau ar reikalauti papildomų testų. Tai vertiname ne kaip barjerą, o kaip laiko planavimo klausimą, todėl rengiame reguliacinį veiksmų planą, padėsiantį spartinti įėjimą į prioritetines rinkas,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Mūsų sprendimas pradėtas gaminti 2025 m. pavasarį, o 2026 m. jau prognozuojamas aiškus klimato poveikis. Apie 4t agroatliekų naudojama kaip substratas, taip išvengiama metano emisijų. SSF būdu pagaminti produktai bus taikomi 200 000 ha, kas leis pakeisti dalį sintetinių trąšų ir sutaupyti ~202 t CO₂e. Be to, SSF reikalauja mažiau energijos ir vandens, o masto didinimas ateityje leis pasiekti kelių tūkst. tonų CO₂e sutaupymą kasmet,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Tarptautinė įmonė, teikianti logistikos, pašto ir siuntų pristatymo paslaugas. Mūsų namų rinka yra Baltijos
šalys, tačiau ambicijos driekiasi kur kas toliau – pristatome džiaugsmą klientams Europoje, Centrinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, o mūsų tinklas nuolat auga,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1638 m.. Vadovas – Martti Kuldma.  Darbuotojų skaičius – 2339.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“2024 m. Kaune atidarėme 21 tūkst. kv. m siuntų skirstymo centrą – moderniausią Baltijos šalyse. 42 mln. eurų vertės pastatas 38 % viršija beveik nulinės energijos standartą, jį dengia 3 764 saulės moduliai. Centre atsisakyta vienkartinių indų ir spausdintos informacijos – ją pakeitė ekranai. Darbo kelionėms naudojami elektromobiliai, o nebereikalingi IT įrenginiai perdirbami. 2 500 kv. m erdvė su sporto sale ir laisvalaikio zonomis skirta darbuotojų gerovei,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Nemažas iššūkis – suderinti spartų e. komercijos augimą su poveikio aplinkai mažinimu. Tam pasitelkiame ilgalaikę strategiją: optimizuojame siuntų skirstymo procesus, tobuliname kurjerių maršrutus, planuojame investicijas į mažiau taršų ir elektrinį transportą. Kitas iššūkis – organizacinės kultūros pokytis. Tvarūs sprendimai turi tapti natūralia darbo dalimi, o ne pavienėmis iniciatyvomis. Tai įgyvendiname per nuoseklią vidinę komunikaciją, ESG mokymus ir
darbuotojų įtraukimą į praktines iniciatyvas. Tokiais būdais tvarumo principai pamažu tampa ne papildomu reikalavimu, o įprasta organizacijos darbo praktika,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Esame užsibrėžę 75 proc. pastatų energijos poreikio padengti iš atsinaujinančių šaltinių. 2024 m. šis rodiklis siekė 48 proc., prie to ženkliai prisidėjo Kauno siuntų skirstymo centras. Pernai „Omniva“ veikla Baltijos šalyse įvertinta sidabro lygio „Atsakingo verslo indeksu“, o Pasaulinė pašto sąjunga pripažino mus geriausiai veikiančiu pašto operatoriumi Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, vienas iš vertinimo kriterijų buvo tvarumas,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Esame moksliniais tyrimais grįstas gamybinis cleantech startuolis, kuris iš perdirbtų padangų gumos granulių ir regeneruoto poliolio gamina garso izoliacines plokštes,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2021 m.. Vadovas – Artūras Jukna. Darbuotojų skaičius – 10.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Mūsų kuriami sprendimai ne tik mažina atliekų kiekį ir aplinkos taršą, bet ir efektyviai sprendžia garso taršos problemą, suteikiant dvigubą ekologinę naudą. Vykdome mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, bendradarbiaujame su pagrindiniais Lietuvos mokslinių tyrimų institutais ir universitetais. Mūsų misija – gamtą tausojančiu būdu kurti aukščiausios kokybės sprendimus tiek statybų, tiek privačiam sektoriams,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Žaliavos. Sunkumas – perdirbtų padangų granulių ir regeneruoto poliolio kokybė skyrėsi (frakcija, drėgmė, klampumas), dėl to svyravo gamybos rezultatas. Sprendimas – nustatėme aiškias žaliavų specifikacijas, pasirašėme ilgalaikes sutartis, įdiegėme įeinančios žaliavos patikrą (sijojimas, drėgmė) ir koregavome receptūras.

Aplinkos pėdsakas. Sunkumas – skaidriai suskaičiuoti tikrą CO₂ ir atliekų mažinimą. Sprendimas – renkamės ir suvienodinome energijos, transporto ir atliekų duomenis, atliekame paprastus gyvavimo ciklo skaičiavimus ir komunikuojame tai klientams. Esame šio kelio pradžioje,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Žiediškumas. Nuosekliai naudojame antrines žaliavas – perdirbtų padangų granules ir regeneruotą poliolį.
Mažiau atliekų gamyboje. Stabilizavome receptūras ir procesą, todėl sumažėjo brokas ir nebereikia perdirbti tiek daug nepavykusių plokščių. Faktiškai turime beatliekę gamybą.

Energijos ir medžiagų taupymas. Optimizavome presavimo temperatūrą/laiką ir žaliavų dozes, kad tas pats rezultatas būtų pasiektas mažesnėmis sąnaudomis. Gamyboje naudojame tik vandenį ir saulės generuotą elektrą,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Kavinių ir greito apsipirkimo parduotuvių mažmeninės prekybos tinklas,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1996 m.. Vadovė – Saulius Žilėnas. Darbuotojų skaičius – 778.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“,,Caffeine“ ir ,,Narvesen“ tinklai įgyvendino visapusišką perėjimą prie ekologiškos, sertifikuotos kavos. Ji užauginima be pesticidų, laikantis ES ekologinės gamybos standartų, yra atsekama iki ūkio, užtikrinant sąžiningas darbo sąlygas ir atsakingą žemės naudojimą, turi mažesnį CO₂ pėdsaką, nes žaliava perkama iš ūkių, kurie taiko tvarų dirvožemio valdymą ir miškingumo išsaugojimą.2022 metais viso ,,Caffeine“ tinklo esančio Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kavinėse pradėta tiekti tik ekologiška kava. 2024 metais visose Lietuvos ,,Narvesen“ parduotuvėse pradėta tiekti tik ekologiška kava. Pereidami prie ekologiškos kavos, siekėme sumažinti poveikį klimatui ir biologinei įvairovei, nes kavos auginimas yra viena iš sričių, kuriose dažniausiai pažeidžiamos miškų ir vandens ekosistemos. O ją auginantys ūkininkai gauna kompensacijas, kai derlius būna nepakankamas. Ekologiška kava taip pat padeda suvaldyti visos rūšies nykimą ir užtikrinti pasiūlą pagal didelį mūsų klientų poreikį,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Šis sprendimas pareikalavo ilgo proceso, kai ūkiui pereiti prie ekologinės kavos gamybos užtrunka metus. Ūkis privalo pakeisti visas naudojamas trąšas ir pesticidus, visą kavos gamybai naudojama įrangą. Per pirmuosius metus visas derlius kinta ir tik po metų pradėta auginti kava tampa pilnai ekologiška ir sertifikuota. Tai dideli pokyčiai, kurie buvo atlikti daugelyje ūkių, daugelyje šalių. Šie pokyčiai buvo įgyvendinti su labia teigiamu ūkininkų įsitraukimu, nes auginti ekologišką kavą jiems patinka, nes ji nedaro žalos aplinkai ir už ją yra mokama daugiau,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Ekologiška, sertifikuota kava užtikrina kavos kokybę, kurią labai vertina mūsų klientai. Šis pokytis svarbus tiek iš komercinės, tiek iš vertybinės pusės. Kadangi kava yra mūsų daugiausiai parduodamas produktas, jaučiame atsakomybę skaidrinti šią tiekimo grandinę. Didžiuojamės būdami pavyzdžiu, kaip tokiame dideliame tinkle galima transformuoti kasdienį produktą – kavą – į atsakingos kilmės, ekologišką ir etiškai pagamintą produktą be kompromisų dėl skonio ar prieinamumo,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie verslininkę:

“Esu stiklo menininkė, kurianti vitražus ir objektus dažniausia iš antrinių stiklo bei veidrodžių fragmentų,” – rašo R.Pikelienė. Veikla pradėta 2024m. Darbuotojų skaičius – 1.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Šiuolaikinėje kūryboje dažnai stebina perdėtas naujų medžiagų vartojimas – pasaulis jau perpildytas trumpalaikiais objektais ir plastiko instaliacijomis. Mano pasirinkimas – priešingas: kurti iš antrinių žaliavų ir ankstesnių kūrinių, suteikiant jiems naujas formas ir prasmes. Naudoju stiklo dūženas, veidrodžių fragmentus. Tai sprendimas tvarumo link – ne gaminti naują, o transformuoti esamą ir parodyti, kad menas gali būti priešnuodis pertekliaus kultūrai,” – rašo menininkė.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendinant šį tvarumo principą sunkumų praktiškai nekyla – aiškus tikslas suteikia kryptį. Antrinių medžiagų rasti nesunku: draugai, pažįstami, net nepažįstami žmonės mielai prisideda atiduodami nereikalingąs stiklą. Šis bendruomenės palaikymas ne tik palengvina kūrybos procesą, bet ir įkvepia – parodo, kad tvarus menas yra įmanomas ir pageidaujamas,”– rašo menininkė.

Gautas rezultatas:

“Transformuodama ankstesnius kūrinius ir naudodama antrines medžiagas, sumažinau naujų medžiagų vartojimą ir atliekų kiekį. Sukurti stiklo objektai (stiklo instaliacija ”Tirpstančios ribos”) eksponuoti ne vienoje parodoje, sulaukė kolegų ir žiūrovų pripažinimo. Kūrybos procesas skatina sąmoningumą – mano menas įrodo, kad tvarumas ir estetika gali gyventi kartu, įkvepiant kitus permąstyti medžiagų vertę,” – rašo menininkė.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ – viena didžiausių trikotažo gamintojų Vidurio ir Rytų Europoje. Bendrovė kuria inovatyvias medžiagas, gamina drabužius tarptautiniams prekių ženklams ir vysto nuosavą prekių ženklą UTENOS,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1967 m.. Vadovė – Nomeda Kaučikienė. Darbuotojų skaičius – 370.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės įsipareigojimai apima visas „Utenos trikotažo“ gamybos ir veiklos sritis – nuo natūraliai auginamų pluoštų, cheminių medžiagų naudojimo gamyboje ir jų poveikio aplinkai, pagaminto drabužio savybių iki sąžiningo atlygio darbuotojams ir absoliutaus gamybos procesų skaidrumo. Visa tai užtikrinama per kompleksines sertifikavimo priemones ir daugybę tyrimų viso gamybos proceso metu,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Siekiant tikro tvarumo, didžiausias iššūkis yra suvaldyti visą gamybos grandinę nuo žaliavos iki paruošto gaminio – ypač pramoniniu mastu, kai dirba ne maža siuvykla, o visas fabrikas, kuriame po vienu stogu vyksta visi gamybos procesai. Kitas iššūkis – vartotojų sąmoningumas. Daliai pirkėjų vis dar kyla klausimas, kodėl už panašiai atrodančius marškinėlius reikėtų mokėti daugiau, nes tvarumas natūraliai brangina gaminį. Įmonė į tai reaguoja nuoseklia
vartotojų edukacija apie drabužių gamybą, tekstilės iššūkius, rekomendacijas ilgesniam drabužių dėvėjimui. Tokiu būdu akcentuojamas ilgaamžiškumas ir mažesnė bendro dėvėjimo kaina ilgesniu laikotarpiu,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Nuoseklių ir ilgalaikių pastangų dėka – tvarumo kelionę „Utenos trikotažas“ pradėjo dar 2011 m. – šiandien rinkai galime pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės, tvaria gamyba grįstus gaminius, ypač iš vilnos, ekologiškų ir funkcinių medžiagų, ir galime konkuruoti globaliai. Anksti padėję pamatus tvariai gamybai, sukaupėme daugiau kaip
dešimtmečio patirtį, tapusią apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu. Jis išlaisvino nuo sudėtingos kainų konkurencijos, kurią dažnai laimi Azijos gamintojai,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Didžiausias vištienos gamintojas Baltijos šalyse. Mūsų veikla apima gamybos grandinę nuo lauko iki stalo, tai yra nuo kiaušinių inkubavimo ir mėsinių viščiukų auginimo iki galutinių produktų gamybos,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1964 m.. Vadovas – Tadas Sprindžiūnas. Darbuotojų skaičius – 1800.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Vilniaus paukštynas – tvariai dirbanti įmonė, pirmoji rinkoje pasiūliusi vištienos iš be antibiotikų auginamų broilerių. Gavome ISO 50001 energetikos sertifikatą, diegiame saulės elektrines, rekuperaciją, geoterminį šildymą. Modernizuojame įrenginius, mažiname kvapus, atnaujiname pakuotes su mažiau plastiko. Visi sprendimai skirti atsakingai gamybai ir gamtos išteklių tausojimui,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didžiausi iššūkiai – gyvūnų gerovės kėlimas ir kvapų mažinimas. Tam reikėjo didelių investicijų į paukštidžių atnaujinimą, modernias technologijas, diegiant jas nenutraukiant gamybos. Sunkumus įveikėme etapais planuodami darbus, diegdami pažangias sistemas ir apmokydami komandą. Rezultatas – aukštesnė paukščių gerovė, jų sveikatingumas ir tai, kad nereikia jų išvis gydyti,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Beveik 90 proc. paukščių užauginame be antibiotikų,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

Prekiauja skintomis gėlėmis ir augalais. Įmonė įkurta 2023 m.. Vadovė – Goda Gudaitytė. Darbuotojų skaičius – 1.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Mes skatiname tvarumą nauja paslauga – atgaiviname klientų augalus. Akcija skirta mažinti naujų augalų pirkimą ir išmokti prižiūrėti esamus augalus. Savo mirštantį augalą mes priimame į studiją ir stengiamės išgelbėti. Tuomet, jei pavyksta augalą atgaivinti, grąžiname klientui ir papasakojame, kaip jį prižiūrėti, kad toliau auginti pavyktų sėkmingai,” – rašo įmonės atstovė.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Sunkumas – išlaukti kol augalai atsigaus. O kartais jie ir neatsigauna,”– rašo įmonės atstovė.

Gautas rezultatas:

“Klientai labai džiaugiasi paslauga, labiau prižiūri augalus namuose,” – rašo įmonės atstovė.

Nuoroda į laidos įrašą