Apie įmonę:

“Lietuviška trąšų gamybos įmonė, valdanti prekės ženklą „Viva Fertilis“. Veiklą pradėjusi nuo skystų trąšų importo, šiandien įmonė pati kuria ir gamina trąšas ūkininkams bei sodininkams, taikydama unikalias technologijas. Gamyboje diegiami pažangūs technologiniai sprendimai, leidžiantys kasdien pagaminti 25 000 l trąšų,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2011 m.. Vadovas – Erikas Butnoris. Darbuotojų skaičius – 22.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Inovatyvios trąšų formulės, mažinančios aplinkos taršą. Pirmieji Baltijos šalyse, pradėjome gaminti suspensines trąšas. Taip pat kuriame sprendimus su biostimuliaciniais komponentais (pvz., huminėmis ir fulvinėmis rūgštimis, amino rūgštimis) bei inhibitoriais, stabilizuojančiais azotą. Biostimuliatoriai gerina dirvožemio struktūrą ir augalų mitybos procesus. Huminės medžiagos padidina trąšų efektyvumą ir sumažina nitratų išplovimą, todėl sumažėja cheminio tręšimo poreikis. Inhibitoriai, įmaišomi į trąšas, mažina azoto nuostolius – dėl to sumažėja amoniako emisija. Plečiame biologinių produktų asortimentą – bakterinius inokuliantus, humatų pagrindu sukurtas skystas trąšas, kurie skatina dirvožemio biologinį aktyvumą bei mažina sintetinių trąšų poreikį. Huminėmis ir fulvinėmis rūgštimis praturtintos trąšos ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet ir aktyvina mikroorganizmų veiklą, stiprina šaknų sistemą bei augalų atsparumą ligoms ir stresui. Šie sprendimai leidžia ūkininkams pasiekti aukštus derlius, kartu mažinant perteklinį cheminių trąšų naudojimą ir neigiamą poveikį aplinkai,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Technologiniai iššūkiai. Daugiakomponentės trąšos – ypač su biostimuliatoriais ir mikroelementais – reikalauja itin tikslių tyrimų bei griežtų gamybos parametrų. Kuriant inovatyvius prototipus, buvo atliekamos žaliavų suderinamumo studijos, nustatytos optimalios naudojimo normos ir gamybos sąlygos.

Tam glaudžiai bendradarbiaujame su mokslo įstaigomis, kur vykdomi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai. Mokslinis pagrindas padėjo įveikti formuliavimo sunkumus: atrinktos tinkamiausios žaliavos, išvystyta technologija, užtikrinanti trąšų stabilumą bei efektyvumą.

Rinkos ir požiūrio iššūkiai. Kitas iššūkis buvo ūkininkų skepticizmas ir konkurencija rinkoje.

Šis iššūkis spręstas glaudžiai bendradarbiaujant su ūkininkais – organizuojant lauko bandymus, konsultacijas ir demonstracinius projektus. Praktiniai rezultatai ūkiuose leido parodyti realų trąšų veiksmingumą, o ūkininkų grįžtamasis ryšys padėjo toliau tobulinti formules. Taip, per inovacijas, dialogą su vartotojais ir mokslo partnerystes, sėkmingai įveikėme tiek technologinius, tiek požiūrio barjerus,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Naudojant trąšas su biostimuliatoriais, ūkininkai mažina cheminių maisto medžiagų kiekį neaukojant derliaus. Huminės medžiagos padeda sumažinti nitratų išplovimą į vandenis. Inhibitoriai prisideda prie švaresnio oro – mažėja amoniako emisijos, o efektyvesnis azoto panaudojimas reiškia mažesnį azoto suboksido išsiskyrimą. Dėl unikalių formulių didėja trąšų naudojimo efektyvumas ir mažėja sąnaudos. Taip prisidedame ne tik prie derlingumo didinimo, bet ir prie klimato kaitos švelninimo bei biologinės įvairovės išsaugojimo,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Tarptautinės AQ Group dalis, įsikūrusi Panevėžyje, Lietuvoje. Įmonė specializuojasi automobilinių kabelių
pynių ir elektromechaninių sistemų srityje, teikdama aukštos kokybės inžinerinius sprendimus pasaulinei rinkai. 100% produkcijos eksportuojama į daugiau nei 20 šalių,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2001 m.. Vadovas – Nerijus Olšauskas. Darbuotojų skaičius – 1178.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Sprendimas tvarumo link – visoje įmonėje atsisakyta naudoti vienkartinius gėrimų puodelius ir jų priedus, tokius kaip plastikiniai dangteliai. Nuo 2025 m. vasario mėn. įmonė įgyvendino šį pokytį, skatindama darbuotojus prisidėti prie tvaresnių vartojimo įpročių ir siekdama sumažinti mišrių, neperdirbamų atliekų kiekį, patenkantį į sąvartynus. Siekiama mažinti poveikį aplinkai ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendinant sprendimą atsisakyti vienkartinių kavos puodelių, įmonė susidūrė su keliais praktiniais iššūkiais. Vienas jų – darbuotojams buvo sudėtinga palaikyti švarą ir tvarką bendrose erdvėse. Taip pat iš pradžių trūko informacijos apie pokyčio naudą, o pasirinkti daugkartiniai puodeliai ne visada atitiko poreikius – kai kurie buvo netinkamo dydžio. Be to, kavos aparatai nebuvo pritaikyti naudoti įvairaus dydžio puodelius, todėl reikėjo papildomo
sureguliavimo. Siekiant palengvinti perėjimą, visiems darbuotojams buvo padovanoti daugkartiniai puodeliai su įmonės logotipu, o valgykloje įrengti stoveliai su papildomais puodeliais, kuriais gali pasinaudoti kiekvienas,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Įgyvendinus sprendimą atsisakyti vienkartinių kavos puodelių, AQ Wiring Systems pasiekė reikšmingų rezultatų. Pastebimai išaugo darbuotojų sąmoningumas ir atsakomybė už švarą bei tvarką bendrose erdvėse. Sustiprėjo bendruomeniškumo jausmas – darbuotojai aktyviai prisideda prie tvarumo iniciatyvų. Sumažėjo mišrių komunalinių
atliekų kiekis patenkantis į savartyną, o daugkartinių puodelių naudojimas tapo kasdieniu įpročiu. Prisidėta prie monės tikslų – mažinti poveikį aplinkai ir CO2e.,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Kuria ir gamina ultragarsinius šilumos, vandens apskaitos ir duomenų valdymo prietaisus. Bendrovė yra viena iš ultragarso technologijos taikymo pradininkių Baltijos šalyse,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1992 m.. Vadovas – Ignas Vosylius. Darbuotojų skaičius – 521.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Pagrindinė mūsų organizacijos misija – keisti milijonų vartotojų įpročius visame pasaulyje, prisidedant prie sąmoningo vandens vartojimo. Įmonės kuriami išmanūs sprendimai leidžia tiksliai sekti suvartojimą ir skatinti atsakingą požiūrį į vieną svarbiausių gamtos išteklių. Taip užtikrinamas indėlis į vandens taupymo kultūrą ateities kartoms,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendinant tvarumo sprendimus, Axioma Metering susidūrė su trimis pagrindiniais iššūkiais: reikėjo užtikrinti, kad inovatyvios technologijos būtų patikimos ir konkurencingos, keisti vartotojų įpročius bei optimizuoti gamybos procesus mažinant CO₂ pėdsaką. Šie sunkumai buvo įveikti investuojant į mokslinius tyrimus ir plėtrą, vykdant aktyvią vartotojų edukaciją bei diegiant energiją taupančias technologijas gamyboje. Tokiu būdu įmonė suderino technologinę pažangą su atsakingu požiūriu į aplinką ir visuomenę,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Įgyvendinti tvarumo sprendimai davė aiškių rezultatų: šiandien Axioma Metering produkcija aptarnauja daugiau nei 85 pasaulio rinkas, kuriose formuojasi sąmoningesnės miestų infrastruktūros ir atsakingiau veikiančios “utiličių” bendrovės. Įmonės sprendimai padeda milijonams vartotojų keisti įpročius, o kas penktas pasaulyje naudojamas išmanus vandens skaitiklis yra Axioma – patikimumo ir indėlio į globalų tvarumą įrodymas,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Naudoto aliejaus surinkimo ir apdorojimo lyderė Baltijos regione. Mumis pasitiki daugiau kaip 3 000 klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – kavinės, restoranai, viešbučiai, maisto gamybos ir prekybos įmonės, panašūs verslai, kurių veikloje susidaro naudoto aliejaus atliekos,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2006 m.. Vadovas – Donatas Karanauskas. Darbuotojų skaičius – 26.

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Diegiame naudoto kepimo aliejaus surinkimo sistemą iš gyventojų. Savivaldybėms nemokamai suteikiame specialius rūšiavimo konteinerius, skatindami Lietuvos žmones ir savivaldybes atskirai rūšiuoti naudotą kepimo aliejų. Surinktas aliejus mažina aplinkos taršą – 1 kg aliejaus sutaupo apie 3 kg CO₂ emisijų ir leidžia pagaminti 1 kg biodyzelino. Tokiu būdu prisidedame prie žiedinės ekonomikos plėtros ir tvarumo didinimo,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendindami šį sprendimą susidūrėme su kai kurių savivaldybių priešiškumu ir nenoru diegti naudoto kepimo aliejaus surinkimo sistemos. Šią problemą sprendėme nuosekliai teikdami informaciją, rodydami praktinę naudą bei bendradarbiaudami su bendruomenėmis. Laikui bėgant įrodėme savo veiklos efektyvumą ir šiandien visoje Lietuvoje jau veikia daugiau kaip 200 mūsų konteinerių,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Nors projektą vykdome vos kiek daugiau nei metus, jau surinkome daugiau kaip 4 tonas naudoto kepimo aliejaus iš Lietuvos gyventojų. Šis kiekis ne tik leido sutaupyti apie 12 000 kg CO₂ emisijų – tai prilygsta maždaug 80–100 tūkst. kilometrų automobilio kelionės išmetamoms dujoms, bet ir užkirto kelią aliejaus patekimui į nuotekų sistemas,
vandens telkinius bei dirvožemį, apsaugant ekosistemas nuo žalos. Surinktas aliejus panaudojamas biodyzelinui gaminti, o tai skatina žiedinę ekonomiką,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Skaitmeninių paslaugų bendrovė, teikianti integruotas mobiliojo ryšio, duomenų perdavimo, interneto ir
išmaniosios televizijos paslaugas,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1995 m.. Vadovas – Arūnas Mickevičius. Darbuotojų skaičius – 849.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“A. SBTi patvirtino BITĖS Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslus – nuo 2020m. kasmet mažiname emisijas: iki 2035m. emisijas tenkančias kiekvienam mūsų tinklais perduodamų duomenų GB sumažinsime 75%, iki 2050m. – 97%.
B. Tvaraus verslo pagrindas – BITĖS žmonės. Siekiame, kad darbuotojų įsitraukimas prilygtų geriausioms Europos bendrovėms ir būtų ne mažesnis kaip 70%.
C: Veikiame skaidriai ir atsakingai. Pastebėjus bet kokį pažeidimą apie tai galima pranešti per anoniminę skaidrumo liniją,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“A. Kasmet investuojame į BITĖS tinklų pajėgumus, kad gerintume visų paslaugų kokybę. Tenka nemažas iššūkis, kaip didinant pajėgumus drauge mažinti emisijas. Bendradarbiaudami su didžiausiais mobiliųjų paslaugų įrangos gamintojais pasaulyje „Ericsson“, „Nokia“, „Samsung“ ir kitais, investuojame į naujausias technologijas, kurios
padeda ne tik vystyti ryšio technologijų pajėgumus, bet ir optimizuoti įrangos emisijas bei energijos sąnaudas.
B. Darbuotojų įsitraukimas BITĖJE, palyginus su kitomis įmonėmis, yra gana aukštas, todėl nuolatos tenka ieškoti nestandartinių būdų jam didinti, kad pasiektume užsibrėžtus įsitraukimo tikslus. 2024m. darbuotojų gerovei skyrėme ~3mln. €, vykdėme unikalias talentų, mentorystės programas bei mokymus.
C. Dėl nepriklausomo tiekėjo anoniminės pranešimų sistemos migracijos teko dirbti su dviem sistemomis vienu metu – testuoti naują skaidrumo liniją ir palaikyti seną, kad neprarastume nei vieno pranešimo ir užtikrintume skaidrumo linijos pasiekiamumą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:
“A. 2024m. viršijome SBTi patvirtintus ŠESD emisijų mažinimo tikslus – emisijas tenkančias vienam gigabaitui sumažinome 28%, o palyginus su 2020m. – 74%.
B. 2024m. darbuotojų įsitraukimas dėl BITĖS žmonių gerovei skiriamų lėšų ir unikalių talentų bei mentorystės programų paaugo iki rekordinių 73%.
C. Atsakingai vykdėme savo veiklą: 2024m. anoniminėje skaidrumo linijoje – nebuvo nei vieno korupcijos ar neatsakingos valdysenos atvejo,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Atestuota įmonė UAB „Bremena” projektuoja ir įrenginėja ekonomiškas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas bei katilines su AEŠ (atsinaujinančiais energijos šaltiniais). Per 33 metus esame atlikę tuo metu inovatyvių šildymo projektų Žemaitijoje, kurie davė didelį ekonominį ir ekologinį efektą,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1992 m.. Vadovas – Šarūnas Mičiulis. Darbuotojų skaičius – 20.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Patalpų šildymui įsirengėme šilumos siurblį, sumažinome energiją (šildymo srityje -67500 kWh mažiau, elektros –
29521 kWh mažiau, transporto – 2417 ltr., dyz.kuro arba 26 587 kWh, mažiau).
Įmonė perastesuota ir pratęsti tarptautinių standartų ISO 9001 ir ISO 14 001 galiojimas.
Ant 3 pastatų esame įsirengę saulės jėgaines, o trūkstamą elektros energiją perkame su sertifikatu tik žalią iš biržos teikėjo.
Klientams siūlome tik aukšto energetinio efektyvumo įrangą A++ .

Nuo 2022 m skaičiuojame CO2,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Nuo 2020 m verslas buvo maitinamas pažadais, kad bus parama, diegiant AEŠ. Jos nesulaukę, saulės jėgaines ir šilumos siurblius įsirengėme savo finansiniais resursais ir džiaugiamės rezultatais. Tik gaila, kad per ilgai to nedarėme, tikėdami pažadais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Per 2024 m. UAB „Bremena” įgyvendindama šiltnamio efektą mažinančių veiksmų planą sumažino C02e išmetimus 64 382 kg. 2023 m. Verslo žinių „Gazelių 2023” konkurse pirmą kartą buvo renkama tvariausia Lietuvos įmonė. Ja buvo pripažinta UAB „Bremena” (Tvarumo balas 9,4 ), analogiškame konkurse už 2024 m. su 9,8 tvarumo balu buvome pripažinti pirmi mažų įmonių tarpe,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

Standartizuota apskaita. Įmonė įkurta 2010 m.. Vadovas – Laimis Jančiūnas. Darbuotojų skaičius – 11.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Gavome ISO standartą 14001; naudojame “remarkable” vietoj užrašų knygų, atsisakėme popieriaus nuo 2022 metų, kolegos turi galimybę dirbti iš namų, taip mažiname CO2, klientai, kurie nori popierinių dokumentų stipriai apmokestiname, kad verčiau rinktųsi elektroninius archyvus. Iš linksmesnių – vadovas nusipirko butą šalią ofiso, kad
visiškai atsisakytu automobilio, mažiname resursus esame nusipirkę tik kelis įkroviklius kompiuteriams, kad neeikvotume bereikalingai energijos,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Sunkiausia buvo buhalterinių paslaugų įmonei atsisakyti popieriaus. Kolegoms buvo susiformavęs ilgametis įprotis, spausdinti nes kitaip esą neįmanoma,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Sumažinome kanceliarines išlaidas, biuras atrodo daug estetiškesnis, kolegas aprūpinome monitoriais, rūšiuojame atliekas, renkantis naujus partnerius patys žiūrime kaip jie rūpinasi aplinka,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Lengvasvorių izoterminių kėbulų, skirtų įvairios temperatūros
maisto produktų transportavimui, gamyba,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2004 m.. Vadovas – Edgaras Taralis. Darbuotojų skaičius – 72.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Igyvendinant ES direktyvą EU 517/2014 sukūrėme ir gaminame transportinį šaldytuvą su originalia eutektiko šaldymo sistema, naudojančią mažesnio VAP (visuotinio atšilimo potencialo) šaldymo
agentą. Įgyvendinant naują ES direktyvą EU 573/2024 baigiame sukurti naują eutektikos šaldymo sistemą transportiniams šaldytuvams, naudojančią ekologišką šaldymo agentą R1270 (liko sertifikavimo procedūros),” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Mažesnio VAP šaldymo agentas pasižymi prastesnėmis termodinaminėmis charakteristikomis. Kad būtų kompensuoti efektyvumo nuostoliai, bendradarbiaujant su KTU buvo sukurta originali šaldymo sistema su ekonomaizeriu ir drėgnu garų įpurškimu. Ši sistema įdiegta dabar gaminamuose Carlsen Baltic šaldytuvuose. Sistemą su ekonomaizeriu ir grėgnu garų įpurškinu dabar rekomenduoja ir Copeland ir Danfoss.

Naujai kuriamoje sistemoje naudojamas šaldymo agentas yra degus/sprogus. Kuriant naują šaldymo sistemą reikia sukurt visą eilę naujų inžinerinių sprendimų saugumui užtikrinti. Pirmiausai reikia kaip galima labiau sumažinti iš šaldymo agento dozę sistemoje (ir atitinkamai sprogių medžiagų kiekį). Tam reikėjo sukurti eilę originalių komponentų ir naują šaldymo sistemos schemą. Reikėjo atlikti tyrimus kad išvengti dyzelinio sprogimo (diesel combustion)
pavojaus. Taip pat sumažinti šaldymo agento nuotėkio pavojų, siekiant išvengti sprogios koncentracijos dujų susidarymo šaldomoje patalpoje,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Jau gaminamo šaldytuvo sistemos sukeliamas šiltnamio efektas sumažėjo apie du kartus, lyginant su anksčiau gaminta sistema. EU 517/2014 reikalavimai patenkinti, įmonė toliau gali parduoti savo produkciją. Naujai kuriama sistema naudoja visiškai ekologišką šaldymo agentą (neardo ozono sluoksnio ir nesukelia šiltnamio efekto). Dalis sukurtų sprendimų nėra specifiški šiai sistemai ir padės spręsti visų šaldytuvų, šilumos siurblių ir oro kondicionierių saugumo problemas,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Esame didžiausia kavos įmonė Baltijos šalyse, kurios pagrindinė veiklos sritis – kavos ir patogių maisto produktų sprendimų tiekimas. Dirbame nuo 1993-iųjų ir per dieną paruošiame daugiau kaip 330 000 puodelių kavos. Sukūrėme didžiausią lauko ir vidaus kavos aparatų tinklą Pabaltyje,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1993 m.. Vadovė – Viktorija Meiksanė. Darbuotojų skaičius – 420.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Tvarumas yra esminė „Coffee Address“ strategijos ir vertybių dalis, orientuota į aplinkos apsaugą, atsakomybę už produktus, darbuotojų gerovę ir etišką valdymą:

• Įgyvendiname atliekų ir kavos tiršių surinkimą ir perdirbimą.
• Skatiname savo klientus keisti vienkartinius puodelius į daugkartinius.
• Mes perkame organišką ir sertifikuotą kavą (Rainforest Aliance, Fairtrade).
• Naudojame maršrutų planavimo sistemąVMS, kuri mažina kuro sąnaudas.
• Kasmet įgyvendiname sveikatos mėnesio iniciatyvą darbuotojams,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Susidūrėme su 2 iššūkiais:
1. Darbuotojų ir klientų POŽIŪRIS (mindset’as) į tvarumo temą – darbuotojai sunkiai prima naujoves, vyksta pasipriešinimas; klientai už tvarumo sprendimo įgyveninimą prašo nuolaidų.
2. Neparitaikyta infrastruktūra taikyti tvarumo iniciatyvas – pvz., mes nuomojame sandėlius, o sandėlių teritorijoje nėra popieriaus konteinerių, tik bendri konteineriai. Kadangi mes nesame savininkai, negalime tiesiog nusipirkti popieriaus konteinerių, tai tvarko vietos savininkas (įmonė ar asmuo, iš kurio nuomojame vietą).
Sprendimo būdai: NUOLATINĖ komunikacija tiek įmonės viduje, tiek išorėje, dalinamasis patirtimi ir pavyzdžiais keičiančiais požiūrį,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Per 2024 m.:
1. Nuo 22% iki 38% padidinome kavos pupelių tirščių perdirbimą. Surinkome 94 tonas kavos tirščių.
2. 41% nuo visos nupirktos kavos sudarė Organiška arba sertifikuota kava.
3. 2,75% arba 921 871 vnt. kavos puodelių buvo pakeisti daugkartiniais puodeliais.
4. Per sveikatos mėnesio iniciatyvą darbuotojai suvaikščiojo 25 247 508 žingsnius. Skatiname mažiau naudoti automobilius, o daugiau judėti,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Teikia paslaugas apimančias siuntų pristatymą Lietuvoje ir Europoje, siuntų atvežimą iš užsienio bei individualiai
klientams pritaikytus logistinius sprendimus, įskaitant įvairias verslo šakas, elektroninės komercijos įmones ir privatų sektorių,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1998 m.. Vadovas – Robertas Vilkaitis. Darbuotojų skaičius – 454.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“„DPD Lietuva“ yra pirmoji siuntų pristatymo įmonė šalyse, kuri dar 2021 m. pradėjo plataus masto siuntų pristatymą gyventojams ir verslui elektromobiliais. Šiandien turime didžiausią komercinio naudojimo elektromobilių parką Lietuvoje. 85 elektriniai mikroautobusai siuntas pristato penkiuose didžiausiuose šalies miestuose. Vien 2024 m.
elektromobiliai pristatė daugiau nei 1,4 mln. pakuočių, o nuo 2021 m. daugiau nei 4,5 mln. pakuočių. Elektrifikacija yra tik dalis mūsų tvarumo strategijos,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didžiausias iššūkis išlieka finansiniai, infrastruktūriniai ir organizaciniai barjerai. Elektromobiliai reikalauja didesnių pradinių investicijų, reikia užtikrinti naujos infrastruktūros įrengimą, diegti naujus operacinius procesus. Be to, reikia užtikrinti, kad klientų lūkesčiai visuomet būtų atliepti, todėl transporto priemonių keitimas į elektrines turi vykti nuosekliai ir paskaičiuotai. Kaip sprendžiame iššūkius?
1. Partnerystės: aktyviai dirbame su gamintojais, energijos tiekėjais ir kitais partneriais, kad užtikrintume sprendimų kokybę.
2. Inovacijos: integruojame telematikos sprendimus maršrutų optimizacijai, nuolat stebime rinkos tendencijas ir užtikriname bendradarbiavimą tarp įvairių įmonės komandų.
3. Finansų planavimas: investicijas suderiname su tarptautinės grupės tikslais. lgalaikiai klimato tikslai leidžia išlaikyti strateginį nuoseklumą, net jei pradžioje kaštai didesni.

Rezultatas: nepaisant iššūkių, išlaikėme pristatymo kokybę ir tapome elektrifikacijos pionieriais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Rezultatai yra apčiuopiami tiek skaičiais, tiek teigiamu poveikiu bendruomenei: 330 t CO₂ išvengiama kasmet. 24,8 % mažesnė emisija vienai pakuotei nuo 2020 m. 4,5 mln. pakuočių jau pristatyta elektriniu transportu nuo 2020 m. Prisidedame prie oros taršos ir triukšmo mažinimo gyventojams didžiuosiuose miestuose. Perėjimas prie elektrinio transporto kuria pridėtinę vertę ne tik DPD klientams, bet ir visai visuomenei: švaresnis oras, tylesni miestai, geresnė gyvenimo kokybė,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Esame aplinkotvarkos sektoriaus lyderiai Lietuvoje, novatoriškais sprendimais, diegiamomis moderniomis technologijomis bei ekspertų žiniomis prisidedantys prie tvaresnio rytojaus, prasidedančio šiandien. Kurdami savo paslaugas nuolat galvojame apie tai, kaip suteikti vertę klientui ir būti draugiški,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 1995 m.. Vadovė – Jurgita Nacevičienė.  Darbuotojų skaičius – 1275.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Tekstilės pramonė – viena iš labiausiai pasaulyje aplinką teršiančių pramonės šakų. Ieškome geriausių sprendimų tekstilei išrūšiuoti pagal medžiagiškumą ir perdirbti. Bendradarbiaujame su kitais tekstilės atliekų tvarkytojais ES, įrangos tiekėjais. Esame EURIC organizacijos nariai, su kuriais kartu ieškome efektyviausių ir tvariausių perdirbimo sprendimų,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didžiausias iššūkis, kalbant apie tekstilės gaminių perdirbimą – tai yra vienas iš sudėtingiausių procesų, nes jiems pagaminti įprastai naudojami skirtingi pluoštai, dažai, kitos detalės – sagos, užtrauktukai ir pan.. Visas pasaulis, įskaitant ES ieško efektyvaus ir tvaraus perdirbimo galimybių. Technologijos šiuo metu tik kuriamos, pradeda veikti
startuoliai. Tačiau perdirbimo procesas šiuo metu yra vis dar ekonomiškai neatsiperkanti veikla, ir kol kas nėra pakankamai paklausos perdirbtai medžiagai, nes dažnu atveju perdirbta medžiaga yra gerokai brangesnė už pirminę,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Šiuo metu atliekame bandymus su turima tekstile, turime pirmuosius pavyzdžius koks produktas galėtų gautis iš perdirbtos tekstilės,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“EMKO yra lietuviškas prekinis ženklas, sukuriantis globalią kūrėjų ir dizaino mylėtojų bendruomenę, kurie vertina sumanų, funkcionalų dizainą ir šiuolaikišką, optimizmo įkvėptą estetiką. Mūsų produktai yra baldai, šviestuvai ir nedideli, namams skirti aksesuarai,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2009 m.. Vadovė – Erika Markovska-Mikulskienė.  Darbuotojų skaičius – 3.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Šiais metais paleidome produktų liniją, kurioje yra naudojamos atliekamos, išmetimui gamyboje skirtos medžiagos:
– Nesofa sėdimasis baldas yra gaminamas užpildui naudojant 60% atliekamo gamyboje, nebetinkamo tradiciniams baldams porolono;
– I Piccolini mediniai žvėreliai yra gaminami išskirtinai iš medžio masyvo likučių gamyboje, kurie kitu atveju būtų išmetami;
– Klod pledai yra gaminami išskirtinai iš medžiagų likučių gamyboje, kurios kitu atveju būtų išmestos,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didžiausias sudėtingumas yra tinkamai iškomunikuoti prekės gamybos idėją ir tai, kad jos gamybai nėra naudojamos papildomos medžiagos/ištekliai. Bet tai reiškia, kad galutinis produktas kaskart gali atrodyti truputį kitaip, kalbant apie I Piccolini arba Klod produktus. Kaskart gamyboje gali atlikti skirtingo atspalvio medžio, tad vienas dramblys bus šviesesnis už kitą, arba turės netobulų taškelių. Panašiai yra ir su Klod pledais – spalvų gama yra išlaikoma ta pati, bet parenkamos medžiagos yra tos, su kuriomis būtent šiuo metu dirba gamyba, tai reiškia, kad kartais mėlynas pledas bus jūros gilumo, kartais – dangaus šviesumo. Tokius dalykus reikia labai aiškiai ir teigiamai pateikti, nes kitu atveju turėsime nusivylusį, grįžti nebenorinti klientą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Rezulatatas yra dvi kolekcijos, kurios yra gaminamos 100% iš medžiagų likučių, skirtų išmetimui ir sėdimas, sofos tipo baldas, kurio užpildas yra iš 60% nebenaudotino tradicinių baldų gamybai, išmetimui skirto porolono. Visi produktai yra prekyboje ir sėkmingai parduodami,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Specializuotas automobilių stiklų remonto, keitimo ir kamerų kalibravimo tinklas. Įmonė rūpestingai ir tvariai sprendžia klientų problemas, susijusias su visų automobilių tipų stiklų pažeidimais, taiko remonto pirmenybės strategiją: stiklus remontuoja, jei įmanoma, keičia – kai būtina,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2005 m.. Vadovas – Edvinas Basakirskas. Darbuotojų skaičius – 65.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Vadovaudamiesi remonto pirmenybės strategija išpopuliarinome Lietuvoje automobilių stiklų remontą. Žodis “įdauža” buvo sukurtas mūsų įmonėje. Per eilę metų išedukavome rinką ir galime džiaugtis rezultatu girdėdami, kad ši sąvoka tapo plačiai naudojama automobilių stiklų taisymo kontekste, o stiklo įdaužos remonto paslauga tapo žinoma ir pageidaujama. Vertinant CO2 emisiją įdaužų remontas yra 80% draugiškesnis aplinkai nei stiklo keitimas. Įdaužų remontui naudojame patentuotą technologiją,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“CARGLASS® pradėjus įgyvendinti remonto strategiją kokybiško remonto paslauga buvo visai nežinoma. Teko sugalvoti naują terminą „įdauža“. Tuomet visi organizacijos darbuotojai turėjo patikėti stiklo remontu, tam įdėjome daug pastangų. Vėliau šį sprendimą pristatėme partneriams, po to – vairuotojams. Tai ilgas procesas, reikalavęs daug resursų ir investicijų tiek verslas verslui, tiek verslas vartotojui aplinkose. Nuolat edukuojame vairuotojus apie stiklo
įdaužos remonto sprendimą bei remonto naudas. Sudėtingėjant stiklo komplektacijai, kuomet į stiklą integruojama vis daugiau išmaniųjų technologijų, o patys stiklai tampa plonesni, didesni, remontą atlikti tampa vis sudėtingiau. Kritiškai svarbus tampa reakcijos laikas, nes plonesni stiklai skyla greičiau. Siekiame, kad tvariausią sprendimą
pasirinktų, kuo daugiau klientų, tad nuolat investuojame į šios paslaugos populiarinimą, įrangos, technologijos bei medžiagų tobulinimą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Rezultate partneriai susidomėjo įdaužos remonto paslauga. Toliau bendradarbiaujame skatindami rinktis stiklo remontą vietoj keitimo. Naujasis terminas „įdauža“ įsitvirtino rinkoje, o Lietuvos vairuotojai džiaugiasi turėdami galimybę rinktis tarp stiklo remonto ir keitimo. Mūsų poveikis aplinkai kasmet tampa vis draugiškesnis. 2024 m.,
vadovaudamiesi remonto strategija, užkirtome kelią į aplinką patekti daugiau nei 618 tonų CO₂, o vien per 9 šių metų mėnesius sutaupėme daugiau nei 519 tonų CO₂,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Gaminame korpusinius baldus iš medžio drožlių plokštės. GamybĄ vykdome 3-juose fabrikuose. 2025 atidarytas logistikos centras 60.000m2. Visą produkciją eksportuojame. 1000 sunkvežimių per mėnesį,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2001 m.. Vadovė – Aistė Čičirkienė. Darbuotojų skaičius – 1600.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Perdirbam 95% atliekų. Visos medienos kilmės atliekos grįžta atgal į plokštę, iš kurių vėl gaminami baldai. Visa elektra – iš atsinaujinančių šaltinių. Agresyvius chemikalus keičiamE į labiau draugiškus aplinkai ir žmonėms. Aktyviai padedamE vieTinei bendruomenei (medelių sodinimas, gyvūnų prieglauda, projektai su mokyklomis),” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Didelis elektros sunaudojimas:
-pradėjom elektrą gamintis patys, perkame vėjo energiją arba su elektrą su žaliaisiais sertifikatais,
-įsidiegėme energijos stebėjimo ir valdymo sistemą,
-daug praktinių energijos taupymo pavyzdžių.
Pastoviai ieškome būdų, kaip sumažinti pavojingų atliekų kiekį. Valymo chemikalus pakeitėme į draugiškesnius.
Didelis dėmesys darbuotojų gerovei, darbuotojų įtraukimas į įmonės saugumą ir tobulėjimą,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“100% elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Virš 90% atliekų grįžta atgal į produktą. Kad sumažinti taršą, pastatytas kietųjų dalelių filtrai,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

CRUSTUM kepyklėlių tinklas Vilniuje ir COFMOS COFFEE ROASTERS. Įmonė įkurta 1980 m.. Vadovas – Jonas Margeris. Darbuotojų skaičius – 150.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Šiuo metu bandome galvoti apie tai, ką padarius būtų didžiausias efektas. Tad pradedame nuo to, ką darome ir ko pas mus ateina klientai – mūsų kepinių, desertų ir užkandžių. Tad pradedame įgyvendinti tvarumo pasiūlymus klientams. MAGIC BOX – tvarus pasirinkimas. Tai įvairūs kepiniai ir konditerija, kurių galiojimo laikui liko paskutinė diena – gali būti įsigyti už itin patrauklią kainą ir taip kiekvienas galime prisidėti prie mažesnių išmetimų, švaistymo. Paslaptis, kad nežinai, ką gausi ir kiek, intriguoja,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Vis dar sprendžiame :))),”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Pradėjome pardavimus tokių paslaptingų, tvarių rinkinių savo elektroninių pardavimų platformose ir sulaukėme didelio susidomėjimo. Tad dabar tai tęsime ir komplektuosime tokius rinkinius įsigijimui ir fizinėse CRUSTUM lokacijose,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Esame didžiausi alternatyvaus turto valdytojai Baltijos šalyse. Investuojame į privataus kapitalo įmones, NT, žemę, atsinaujinančią energiją ir kitą turtą, siekdama auginti jo vertę, užtikrinti grąžą investuotojams ir teigiamą poveikį regionams,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2003 m.. Vadovas – Andrius Načajus. Darbuotojų skaičius – 88.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Valdome diversifikuotas alternatyvias investicijas – įmones, NT, žemę, miškus, atsinaujinančią energiją. Kiekvienas fondas sprendžia klimato kaitos iššūkius individualiai. Didžiuojamės Tvarios miškininkystės ir žemės ūkio fondu, kurio miškai valdomi pagal FSC principus, skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Investuojame ir į NT su įvairiais tvariais sprendimais (naujausias projektas – restauruotas pastatas VIlniaus senamiestyje) bei į atsinaujinančią energetiką (350+ MW projektų),” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Tvarumo integravimas yra mūsų verslo strategijos dalis – investuotojai tikisi, kad mūsų veiksmai turės realų poveikį, todėl turime pagrįsti pastangas duomenimis, kas reikalauja papildomų sąnaudų ir kompetencijų, poveikio vertinimui reikalingų duomenų gavimas reikalauja nepagrįstai daug administracinių pastangų. Miškų fonde iššūkių kelia neigiamas visuomenės požiūris į kirtimus, nors tvariai planuojami jie palaiko miškų gyvybingumą, o mediena – viena
tvariausių statybų žaliavų, kaupianti CO2. NT srityje iššūkių kelia ribotos statybinių atliekų antrinio panaudojimo galimybės: nors pakartotinis medžiagų naudojimas galėtų mažinti emisijas, Lietuvoje trūksta aiškaus reguliavimo, sertifikavimo procesai brangūs, todėl tokie sprendimai dažnai ekonomiškai nepatrauklūs,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Integruodami tvarumą į investicijų valdymą stipriname ilgalaikę turto vertę ir atsparumą. Įmonės, atsakingai naudojančios išteklius ir taikančios aukštus valdysenos standartus, geriau prisitaiko prie ekonominių, reguliacinių bei klimato iššūkių. Jos užtikrina stabilesnę grąžą, o investicijų realizavimo laikotarpiu paprastai pasiekia didesnę vertę,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Vokiečių kompanijos JUNG dukterinė įmonė ir vienas moderniausių bei išmaniausių pastatų Baltijos šalyse. Biuras
Vilniuje sujungia technologijas, dizainą ir tvarius sprendimus, kurdamas patogią, kūrybišką aplinką darbuotojams ir lankytojams,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2003 m.. Vadovas – Raimundas Skurdenis. Darbuotojų skaičius – 30.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“„JUNG Vilnius” demonstracinis pastatas – tai modernus biuras, sandėlis ir mokymų erdvė, kurioje įdiegtos pažangios
technologijų sistemos. Automatizuota KNX valdymo sistema sujungia šildymą, vėdinimą, žaliuzes, apšvietimą, stebėjimą, įėjimo kontrolę, net veido atpažinimo bei pirštų atspaudų sistemas. Pastatas turi 50kW saulės elektrinę, lauko oro stebėjimo stotelę, LED apšvietimą su judesio davikliais. Šie sprendimai leidžia naudoti energiją ekologiškai ir racionaliai, užtikrindami komfortą darbuotojams,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Technologijų integracija – sujungti įvairias sistemas (apšvietimą, šildymą, vėdinimą, žaliuzes, saugą, biometriką) į vieną valdymo tinklą reikalauja itin tiksliai suderintos inžinerijos.
• Sudėtinga projektavimo eiga – architektams, inžinieriams ir interjero kūrėjams teko derinti estetiką su matomais ir „nematomais“ protingo namo elementais.
• Tvarumo tikslai – reikėjo rasti balansą tarp investicijų į ekologiškus sprendimus (pvz., saulės elektrinė,  automatizuotas mikroklimato reguliavimas) ir jų atsiperkamumo.
• Darbuotojų bei lankytojų edukacija – norint, kad visos technologijos būtų naudojamos efektyviai, būtina mokyti žmones, kaip valdyti ir prižiūrėti sistemas.
Vis dėlto glaudus architektų, inžinierių ir JUNG specialistų bendradarbiavimas leido šiuos iššūkius paversti sprendimais, sukūrusiais darnų funkcionalumo, estetikos ir tvarumo derinį, kuris šiandien veikia kaip demonstracinis objektas ir įkvepia realiu pavyzdžiu,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“30% mažesnis energijos suvartojimas, CO₂ emisija, efektyvesnis resursų valdymas, ilgalaikis tvarus pastato gyvavimo ciklas, komfortiškas mikroklimatas, geresnė darbo kokybė, saugumas, motyvacija ir pasididžiavimas – automatizuotos sistemos sumažina rankinio valdymo poreikį, darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti kūrybinėms užduotims, o darbas moderniame, tvariame pastate stiprina darbuotojų įsitraukimą bei įmonės įvaizdį kaip atsakingo darbdavio,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

“Veiklos misija – padaryti pasaulį švaresnį. „Kärcher“ –  tai šeimos valdomas Vokietijos technologijų gamintojas, kuris tapo pasauline lyderiu valymo įrangos srityje — tiek buitiniams, tiek profesionaliems sprendimams.

„Kärcher“ kuria, gamina ir parduoda aukšto slėgio plovimo įrenginius, garinius valytuvus, siurblius, grindų plovimo sistemas ir kitą valymo įrangą, orientuotą į efektyvumą, vartojamų išteklių taupymą ir patvarumą.

Tvarumo aspektas „Kärcher“ veikloje integruotas visame vertės grandinėje — nuo produktų dizaino (mažesnės emisijos, perdirbtos medžiagos) iki energijos naudojimo, pakuočių, atsarginių dalių tiekimo ir socialinės atsakomybės,” – rašo įmonės atstovas. Įmonė įkurta 2009 m.. Vadovė – Mindaugas Levickas. Darbuotojų skaičius – 64.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“10 reikšmingiausių „Kärcher“ iniciatyvų (2000–2025 m.), kurios labiausiai prisideda prie sveikatos, gamtos apsaugos ir išteklių tausojimo:

1. 100 % atsinaujinanti elektra visose gamybos/logistikos vietose
   Panaudojame tik „žaliąją“ elektros energiją gamyklose ir sandėliuose nuo 2021 m.
2. CO₂ pėdsako mažinimo tikslai –21 % iki 2025 m. + dar –21 % iki 2030 m.
   Šiuos tikslus keliame visiems įmonės veiklos ciklams.
3. „eco!efficiency“ režimas įrenginiuose
   Sumažina energijos suvartojimą (~30 %) ir vandens/sintetinių cheminių medžiagų vartojimą (~10 %) kasdienėse operacijose.
4. Vandens taupymo technologijos aukšto slėgio įrenginiuose
   Tikslas: iki ~80 % mažesnis vandens naudojimas, palyginti su tradiciniais sprendimais.
5. Perdirbtas plastikas produktų konstrukcijose
   Darbas su plastiko komponentais, siekiant iki 50 % perdirbto turinio profesionaliose linijose (pvz., T-Range).
6. Polistireno atsisakymas pakuotėse + bioplastikiniai sprendimai
   Nauji įdėklai iš žirnių krakmolo, 50 % perdirbto plastiko apsauginėse medžiagose.
7. Remontuojamumas ir ilgaamžiškumas
   Užtikriname ilgesnį kaip 10 metų atsarginių dalių prieinamumą; visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) veikia globalūs dalių centrai; prioritetą teikiame modulių pakeitimui vietoje viso įrenginio keitimo.
8. Tvari tiekimo grandinė su aplinkos ir socialiniais reikalavimais
   Keliame reikalavimus tiekėjams dėl cheminės saugos, pagarbos žmogaus teisėms, atsiskaitymo skaidrumo.
9. Socialinės/visuomeninės iniciatyvos (Clean Water for the World, Cleanup Days, Kultūriniai projektai)
   Projektais siekiame pagerinti vandens kokybę, neatlygintinai išvalyti visuomenei svarbius viešus objektus, saugoti kultūros paveldą. Lietuvoje savanoriškus neatlygintino valymo projektus įgyvendinome Vilniaus Rotušėje, Trakų Užutrakio dvare, J. Miltinio teatre Panevėžyje, Palangos Botanikos parke ir Tiškevičių rūmuose, Vilniaus SOS vaikų kaime.
10. Produkto klasės sertifikatų ir tvarumo apdovanojimų įgyvendinimas
    „Kärcher“ kasmet gauna įvairius sertifikatus ir apdovanojimus. Siekiame, kad „Kärcher“ produkciją išsiskirtų kokybe, inovatyvumu ir tvarumu. Pastaraisiais metais buvo gauti šie apdovanojimai: „German Sustainability Award 2025”, „Red Dot Design Award”, „German Innovation Award”,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Įgyvendinant tvarumo sprendimus įvairiose šalyse, iškilo kelios kliūtys, kurios reikalavo kompleksinių sprendimų tiek technologijų, tiek organizacijos lygmenyse.

Pirmiausia, iššūkiu tapo skirtingi aplinkosaugos ir gamybos reikalavimai skirtingose šalyse. Kad juos įveiktume, buvo sukurta vieninga tvarumo valdymo sistema, kuri apima visus „Kärcher“ padalinius pasaulyje. Ši sistema leidžia nuosekliai laikytis aukščiausių standartų nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje veikiama. Todėl visos veiklos procedūros ir praktikos Lietuvoje įgyvendinamos taip pat, kaip Vokietijoje, JAV ar kurioje kitoje šalyje.

Antra, sudėtinga buvo užtikrinti tvarią tiekimo grandinę, kai tiekėjų aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės lygis skiriasi. Priėmėme sprendimą – įdiegti griežtus tiekėjų vertinimo kriterijus, organizuoti mokymus bei nuolatinius auditus. Taip stipriname partnerių atsakomybę už medžiagų kilmę ir poveikį aplinkai.

Trečia, technologiniai pokyčiai – pavyzdžiui, perėjimas prie bioplastikinių ar perdirbtų pakuočių – pareikalavo didelių investicijų ir testavimo. Šie pokyčiai buvo įgyvendinti etapais: pradėjome nuo bandomųjų projektų, vertinome logistikos, kokybės ir saugumo aspektus, kol pasiekėme tinkamą balansą tarp tvarumo ir funkcionalumo.

Ketvirta, duomenų rinkimas ir skaidrumas, ypač dėl netiesioginių emisijų, buvo sudėtingas procesas. Tam sukūrėme naujus stebėsenos įrankius, leidžiančius analizuoti tiek produktų gamybos, tiek naudojimo fazės emisijas.

Penkta, organizacijos viduje reikėjo valdyti kultūrinius pokyčius – suderinti įvairių padalinių požiūrį į tvarumą. Sukūrėme centrinį tvarumo biurą, įtraukėme mokslinius tyrimus, pirkimus ir gamybą į bendrą tikslų pasiekimo sistemą, o apie pasiektą pažangą nuolat komunikuojame viešai.

Galiausiai, pradžioje tvarūs sprendimai buvo brangesni, tačiau laikui bėgant jie tapo ekonomiškai prasmingi. Energijos ir išteklių taupymas, ilgaamžiai produktai bei atsinaujinanti energija sumažino veiklos sąnaudas ir sustiprino mūsų atsparumą ateities reguliavimui,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Įgyvendindami tvarumo iniciatyvas visuomet iškeliame konkrečius tikslus, kurių pasiekimą matuojame aiškiai nustatytais rodikliais. Todėl atsakydami į 7 klausimą (kokį sprendimą tvarumo link įgyvendinote), kartu išvardinome ir numatomą rezultatą. Apie „Kärcher“ pasiektus tvarumo tikslus kasmet viešai skelbiame įmonės tvarumo ataskaitose.

 100 % atsinaujinanti elektra visose gamybos/logistikos vietose. Panaudojame tik „žaliąją“ elektros energiją gamyklose ir sandėliuose nuo 2021 m.

CO₂ pėdsako mažinimo tikslai –21 % iki 2025 m. + dar –21 % iki 2030 m. Šiuos tikslus keliame visiems įmonės veiklos ciklams.

„eco!efficiency“ režimas įrenginiuose. Sumažina energijos suvartojimą (~30 %) ir vandens/sintetinių cheminių medžiagų vartojimą (~10 %) kasdienėse operacijose.

Vandens taupymo technologijos aukšto slėgio įrenginiuose. Iki ~80 % mažesnis vandens naudojimas, palyginti su tradiciniais sprendimais.

Perdirbtas plastikas produktų konstrukcijose. Darbas su plastiko komponentais, siekiant iki 50 % perdirbto turinio profesionaliose linijose (pvz., T-Range).

Polistireno atsisakymas pakuotėse + bioplastikiniai sprendimai. Nauji įdėklai iš žirnių krakmolo, 50 % perdirbto plastiko apsauginėse medžiagose.

Remontuojamumas ir ilgaamžiškumas. Užtikriname ilgesnį kaip 10 metų atsarginių dalių prieinamumą; visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) veikia globalūs dalių centrai; prioritetą,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

Diegia tvarius švaros ir higienos sprendimus bei aprūpina juos ekologiškomis eksploatacinėmis medžiagomis. Įmonė įkurta 2005 m.. Vadovas – Andrius Malašauskas. Darbuotojų skaičius – 8.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“1. Sodiname medžius su VŠĮ „MYLIU MIŠKĄ”. Kasmet.
2. Dalyvaujame LAVA (Lietuvos atsakingo verslo asociasijoje).
3. Antri metai savanoriškai rengiame tvarumo ataskaitą.
4. Diegiame visoje Lietuvoje sprendimus minktosios celiuliozės iš perdirbtų TETRAPAK – popierius į san mazgus, valymo šluostės ir kt.
5. Diegiame visoje Lietuvoje ekologiškų valiklių/ploviklių sprendimus su pirmos kategorijos tvarumo ženklais,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Visokiais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Judam į priekį,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą

Apie įmonę:

Lietuviško, super maisto ir funkcinių mišinių gamyba. Įmonė įkurta 1997 m.. Vadovė – Gintarė Laucė. Darbuotojų skaičius – 9.        

Tvarumo link įgyvendintas sprendimas:

“Tvarumą įgyvendiname šiose srityse:
1. Produkto įpakavimas. Tam tikrus produktus pakuojame į juodo stiklo indelius, kad jie galėtų būti panaudojami pakartotinai. Tą skatiname ir sukūrę klientams galimybę pirkti produktų papildymus, be stiklinio įpakavimo ir juos gavus susipilti į turimus indelius.
2. Gamybiniai procesai. Turime saulės elektrinę, gamybinius įrengimus nuolat tobuliname, jog veiktų efektyviau, kompostuojame, žaliavas perkame pagrinde iš Lietuvos ūkių,” – rašo įmonės atstovas.

Sunkumai, su kuriais buvo susidurta:

“Maistui tinkamų perdirbamų pakuočių trūkumas, ESO reikalavimai bei apribojimai saulės elektrinei (daug kovojome dėl galios didinimo, jų infrastruktūros atnaujinimo ir t.t.). Sprendimų ieškome nuolat, tad džiaugiamės, kad ir kiti verslai orientuojasi į tvarumą – atsirado galimybė perdirbamoms pakuotėms, kuria dabar pakeisime visus savo produktus. Investavome į kaupiklius, kurie leidžia paskirstyti sukauptą elektros energiją.

Kadangi mūsų gamyba specifinė – džioviname ir malame labai daug skirtingų produktų, kurie turi labai skirtingas specifikacijas, tad ir įrengimai turi būti tam pritaikyti – džiovinimo temperatūra, drėgmės lygis ir kiti svarbūs parametrai kontroliuojami, maksimaliai automatizuota bei sujungta su telefonais, kad, esant nuokrypiams, iš karto ateitų pranešimas. Tokiu būdu galime sutaupyti elektros energijos, nes įrengimai veikia optimaliai. Sunkumas – labai mažai specialistų, kurie dirba su tokiais įrengimais,”– rašo įmonės atstovas.

Gautas rezultatas:

“Šiuo metu turime didelę patirtį gamybos procesuose, tad galime rinkai pasiūlyti aukščiausios kokybės produktus, kurie pasižymi ne tik maistine verte, bet ir ryškiomis spalvomis, skoniu. Nuolat tobulėjame produktų pristatyme, jų įpakavime, kas yra svarbu mūsų klientams. Turime savo įrengimus, kurie pagaminti ir pritaikyti specialiai mūsų
poreikiams. Tęsiame ilgametes partnerystes su Lietuvos ūkiais, kad užtikrintume išskirtines sąlygas, gaunant jų produkcijos,” – rašo įmonės atstovas.

Nuoroda į laidos įrašą